Trakų apskritis (1413–1795): Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
| [[1914]] || 5872 || 254.000 || || |
| [[1914]] || 5872 || 254.000 || || |
||
|- |
|- |
||
| [[1923]] <br/> ''([[1923 m. LGS Trakų apskr.|išsamiau]])'' || 2191 || 78.636 || 9 valsčiai: [[Aukštadvario valsčius]], [[Kaišiadorių valsčius]], [[Kietaviškių valsčius]], [[Kruonio valsčius]], [[Onuškio valsčius]], [[Semeliškių valsčius]], [[Vievio valsčius]], [[Žaslių valsčius]], [[Žiežmarių valsčius]] || |
|||
| [[1923]] || 2191 || 78.636 || || |
|||
* 11 miestelių |
* 11 miestelių |
||
* 471 kaimas |
* 471 kaimas |
10:15, 5 kovo 2010 versija
Trakų apskritis buvo Lietuvos pietryčiuose ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Centras – Trakai, 1919–1940 m. Kaišiadorys.
Istorija
Trakų apskritis minima nuo 1496 metų. Iki 1795 m. priklausė LDK Trakų vaivadijai, 1795–1797 m. ir 1801–1915 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai. 1791 m. iš dalies Trakų apskrities sudaryta Merkinės apskritis.
1839 m. Trakų apskritis panaikinta, bet 1842 m. vėl atkurta. 1915 m. apskritį vėl panaikino vokiečių okupacinė valdžia, bet 1918 m. ji atkurta. 1919 m. Lenkijai užėmus Vilniaus kraštą, dalis apskrities buvo okupuota (kartu su Trakais), dėl to jos centras perkeltas į Kaišiadoris, o Lenkijai atitekusioje apskrities dalyje sudaryta Vilniaus-Trakų apskritis su centru Vilniuje; Trakų apskričiai priskirta didžioji dalis Kaišiadorių apskrities. Iki 1923 m. Trakų apskrities ribos keitėsi.
Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, 1940 m. vasario 18 d. apskrities centras atkeltas į Trakus. 1941 m. dalis apskrities perduota naujai Eišiškių apskričiai. 1941–1944 m. Trakų apskritis įėjo į Lietuvos generalinės srities Vilniaus krašto apygardą. 1946 m. Kaišiadorių, Žaslių ir Žiežmarių valsčiai perduoti naujai Kaišiadorių apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Trakų rajoną (32 apylinkės), dalis teritorijos perduota Daugų rajonui (8 apylinkės), Eišiškių rajonui (30 apylinkių), Jiezno rajonui (7 apylinkės), Vievio rajonui (23 apylinkės) ir Vilniaus rajonui (2 apylinkės).
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1790 | 8740 | 112.609 | 24 miestai ir miesteliai | |
1834 | 85.321 | |||
1897 | 5151 | 203.401 |
| |
1914 | 5872 | 254.000 | ||
1923 (išsamiau) |
2191 | 78.636 | 9 valsčiai: Aukštadvario valsčius, Kaišiadorių valsčius, Kietaviškių valsčius, Kruonio valsčius, Onuškio valsčius, Semeliškių valsčius, Vievio valsčius, Žaslių valsčius, Žiežmarių valsčius |
|
1938 | 2146 | 99.388 | ||
1940 |
| |||
1942 | 108.500 | |||
1949 | 2809 | |||
1950 | 102 apylinkės |
Valsčiai
Apskrities valsčiai 1920–1950 metais:
Valsčius | Laikotarpis | Centras |
Aukštadvario valsčius | 1924–1940 | Aukštadvaris |
Eišiškių valsčius | 1940–1941, 1944–1950 | Eišiškės |
Kaišiadorių valsčius | 1920–1946 | Kaišiadorys |
Kalesninkų valsčius | 1947–1950 | Kalesninkai |
Kietaviškių valsčius | 1921–1940 | Kietaviškės |
Kruonio valsčius | 1920–1940 | Kruonis |
Lentvario valsčius | 1941–1944, 1947–1950 | Lentvaris |
Onuškio valsčius | 1921–1950 | Onuškis |
Rūdiškių valsčius | 1921–1923, 1940–1950 | Rūdiškės |
Semeliškių valsčius | 1921–1950 | Semeliškės |
Trakų valsčius | 1940–1950 | Trakai |
Valkininkų valsčius | 1940–1950 | Valkininkai |
Vievio valsčius | 1921–1950 | Vievis |
Žaslių valsčius | 1920–1946 | Žasliai |
Žiežmarių valsčius | 1920–1946 | Žiežmariai |
Šaltiniai
- Трокский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 33А (66) : Томбигби — Трульский собор. С.-Петербургъ, 1901. (rus.)
- Trakų apskritis (1413–1795). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.