Ezero kultūra

Ezero kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1961-1971 m. tyrinėtą (tyrė G. Georgijevas, N. Merperlas, R. Katinčarovas, D. Dimitrovas) Ezero gyvenvietę (Bulgarija).

Arealas

Ezero kultūra IV-ojo tūkstantmečio pr. m. e. viduryje- III-ojo tūkstantmečio pr. m. e. viduryje buvo paplitusi dab. Bulgarijos teritorijoje, Graikijos rytuose palei Egėjo jūros šiaurinį pakraštį ir Turkijos vakarinėje dalyje. Susiklostė iš vietinės Karanovo kultūros ir iš Eurazijos stepių plintančios pilkapių kultūros.

Kultūra

Ezero kultūros gyvenvietės kurtos kyšuliuose, kalvotose ir sunkiai prieinamose vietose, įtvirtintos – Ezero gyvenvietę juosė dvi 80 ir 160 m ilgio, 1,5–2 m pločio akmeninės sienos. Žmonės gyveno stačiakampiuose namuose, statytuose iš medinių stulpų, aptikta jų stulpaviečių, sienos išpintos šakomis ir glaistytos plonu molio sluoksniu; didesni namai dviejų patalpų. Namuose rasta krosnių, židiniu, pakylų grūdams džiovinti ir duobių jiems saugoti. Įtvirtintos gyvenvietės buvo administraciniai, kultūros ir gamybos centrai, aplink jas kūrėsi mažos gyvenvietės.

Gyventojai vertėsi žemdirbyste (auginti kviečiai, miežiai, vikiai ir žirniai) ir sezonine gyvulininkyste. Naudojo daugiausia akmeninius grūstuvus, plaktukus, gludinimo įrankius, kirvius, kaltus, kaulinius ir raginius, dažniausiai iš elnio ragų pagamintas ylas, kaltus, kaplius, kirvius, t.p. varinius ir bronzinius ylas, peilius, durklus, kaltus, adatas bei kitus įrankius. Rasta akmeninių formų kirviams lieti. Keramika – ąsočiai, puodynės, puodeliai su aselėmis; jų forma ir apdaila paprastesnė nei Karanovo kultūros keramikos. Mirusiuosius laidojo kapuose su įvairiomis akmeninėmis konstrukcijomis.

Literatūra

• E. M. Wild, P. Stadler, M. Bondár, S. Draxler, H. Friesinger, W. Kutschera, A. Priller, W. Rom, E. Ruttkay, P. Steier (2001): New Chronological Frame for the Young Neolithic Baden Culture (4th millenium BC). In: RADIOCARBON, Vol 43, Nr2B: 1057-1064.