Kolektyvizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:14, 28 vasario 2010 versija

Tarybinis plakatas, raginantis stoti į kolūkį

Kolektyvizacija – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į kolūkius ir tarybinius ūkius. Savanoriai į kolūkius pradėjo stot jau 1927 m., o Masinė kolektyvizacija Sovietų Sąjungoje prasidėjo 1929 m. Ji vyko dviem etapais: buožių likvidavimo ir kolūkių kūrimo. „Išbuožinimas“ vertė valstiečius greičiau stoti į kolūkius bei formavo kolūkių materialinę bazę. 1929–1930 m. buvo „išbuožinta“ 320 tūkst. valstiečių ūkių jų turtą atiduodant kolūkiams. Neretai būdavo „išbuožinami“ vidutiniai, vargingieji valstiečiai. Iš viso buvo ištremta iki 15% kaimo gyventojų. Dauguma represuotųjų buvo geri ūkininkai, darbštūs ir tvarkingi valstiečiai.^{[reikalingas šaltinis]}

Kolektyvizacijos rezultatai

Kolektyvizacija sužlugdė žemės ūkį. 1933 m. 1 ha žemės buvo išgaunama tik 5,7 cnt grūdų, mažiau nei 1913 m. Gyvulininkystės produkcija sudarė 65% 1913 m. lygio. Galvijų sumažėjo nuo 60,1 mln. 1928 m. iki 33,5 mln. 1933 m. 1932 m. Sovietų Sąjungoje įvedus pasus, kolūkiečiai jų negavo ir liko „pritvirtinti“ prie kolūkių. Žemės ūkyje įsigalėjo direktyvinis planavimas, biurokratinis vadovavimas.

1929–1933 m. – per ketverius metus – buvo ištremta į Sibirą, uždaryta lageriuose, mirė nuo bado ir ligų apie 15 mln. valstiečių.

Šis straipsnis apie TSRS yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:442px-Kolkhozianos.jpg|thumb|right|Tarybinis plakatas, raginantis stoti į [[kolūkis|kolūkį]]]]
-'''Kolektyvizacija''' – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į [[kolūkis|kolūkius]] ir [[tarybinis ūkis|tarybinius ūkius]]. Masinė kolektyvizacija [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] prasidėjo [[1929]] m. Ji vyko dviem etapais: buožių likvidavimo ir kolūkių kūrimo. „Išbuožinimas“ vertė valstiečius greičiau stoti į [[kolūkis|kolūkius]] bei formavo kolūkių materialinę bazę. [[1929]]–[[1930]] m. buvo „išbuožinta“ 320 tūkst. valstiečių ūkių jų turtą atiduodant kolūkiams. Neretai būdavo „išbuožinami“ vidutiniai, vargingieji valstiečiai. Iš viso buvo ištremta iki 15% kaimo gyventojų. Dauguma represuotųjų buvo geri ūkininkai, darbštūs ir tvarkingi valstiečiai.{{faktas}}
+'''Kolektyvizacija''' – priverstinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių jų ūkių pertvarkymas į [[kolūkis|kolūkius]] ir [[tarybinis ūkis|tarybinius ūkius]]. Savanoriai į kolūkius pradėjo stot jau [[1927]] m., o Masinė kolektyvizacija [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungoje]] prasidėjo [[1929]] m. Ji vyko dviem etapais: buožių likvidavimo ir kolūkių kūrimo. „Išbuožinimas“ vertė valstiečius greičiau stoti į [[kolūkis|kolūkius]] bei formavo kolūkių materialinę bazę. [[1929]]–[[1930]] m. buvo „išbuožinta“ 320 tūkst. valstiečių ūkių jų turtą atiduodant kolūkiams. Neretai būdavo „išbuožinami“ vidutiniai, vargingieji valstiečiai. Iš viso buvo ištremta iki 15% kaimo gyventojų. Dauguma represuotųjų buvo geri ūkininkai, darbštūs ir tvarkingi valstiečiai.{{faktas}}
 == Kolektyvizacijos rezultatai ==