Vincas Grybas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Kūryba |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
| Eilutė 44: | Eilutė 44: | ||
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]]–1928 m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. |
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. [[1927]]–1928 m. keliavo po [[Italija|Italiją]], [[Vokietija|Vokietiją]], [[Austrija|Austriją]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. |
||
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, [[Paežerėliai (Šakiai)|Paežerėliuose]]. Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke. Buvusio dvaro pastatuose įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: S.Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, V.Kudirkos, P.Vileišio.<ref>Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - V.: Mintis, 1984. - 79-80 psl.</ref> Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje).<ref>{{TLE|1|657||Vincas Grybas}}</ref> |
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, [[Paežerėliai (Šakiai)|Paežerėliuose]]. Nuo [[1929]] m. gyveno Jurbarke. Buvusio dvaro pastatuose įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: S. Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, V. Kudirkos, P. Vileišio.<ref>Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - V.: Mintis, 1984. - 79-80 psl.</ref> Palaikė ryšius su [[Lietuvos komunistų partija|LKP]] pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, [[1940]]–[[1941]] m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje (ypač [[Liaudies Seimas|Liaudies Seimo]] rinkimų kampanijoje).<ref>{{TLE|1|657||Vincas Grybas}}</ref> |
||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
| Eilutė 61: | Eilutė 61: | ||
== Atminimo įamžinimas == |
== Atminimo įamžinimas == |
||
[[1947]] m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. [[1960]] m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V.Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės [[Lidija Meškaitytė|Lidijos Meškaitytės]] akvarelių paroda. |
[[1947]] m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. [[1960]] m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės [[Lidija Meškaitytė|Lidijos Meškaitytės]] akvarelių paroda. |
||
[[1960]] m. [[Lukšių Vinco Grybo vidurinė mokykla|Lukšių vidurinei mokyklai]] suteiktas Vinco Grybo vardas. |
[[1960]] m. [[Lukšių Vinco Grybo vidurinė mokykla|Lukšių vidurinei mokyklai]] suteiktas Vinco Grybo vardas. |
||
| Eilutė 72: | Eilutė 72: | ||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
*[http://www.muziejai.lt/Jurbarkas/VGrybo_memo_muziejus.htm V.Grybo memorialinis muziejus] |
*[http://www.muziejai.lt/Jurbarkas/VGrybo_memo_muziejus.htm V. Grybo memorialinis muziejus] |
||
*[http://www.muziejai.lt/prev_vers/Jurbarkas/grybo_virtuali_paroda.htm Virtuali paroda] |
*[http://www.muziejai.lt/prev_vers/Jurbarkas/grybo_virtuali_paroda.htm Virtuali paroda] |
||
15:53, 28 vasario 2010 versija
| Vincas Grybas | |
|---|---|
| Vaizdas:Vytautas 2006 07 09.jpg | |
| Paminklas Vytautui Kaune | |
| Gimė | 1890 m. spalio 3 d. Peleniai, Šakių rajonas |
| Mirė | 1941 m. liepos 3 d. (50 metų) Rotuliai, Jurbarko rajonas |
| Vaikai | Gediminas, Rasa |
| Veikla | dailininkas, skulptorius, visuomenės veikėjas |
 Vikiteka |
Vincas Grybas |
Vincas Grybas (1890 m. spalio 3 d. Peleniuose, Šakių raj. – 1941 m. liepos 3 d. nužudytas Rotuliuose prie Jurbarko) – lietuvių skulptorius, politinis ir visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių XX a. pirmos pusės lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų.
Biografija
1896–1898 m. mokėsi Lukšių pradinėje mokykloje. 1904–1910 m. mokėsi privačioje Varšuvos dailės mokykloje, 1910–1914 m. studijavo (su pertrauka) Varšuvos dailės mokykloje, pas skulptorių Pijų Velonskį.
Prasidėjus I Pasauliniam karui, 1914–1917 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, įsitraukė į revoliucinį judėjimą.
1918 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Misiūnų kaime netoli Ilguvos. 1919 m. Lietuvos socialdemokratų partijos narys. 1920 m. kovo 1 d. – 1921 m. liepos 15 d. Šakių apskrities valdybos pirmininkas. 1922–1923 m. vadovavo Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdybos Importo-eksporto skyriui.
1923–1925 m. studijavo Kauno meno mokykloje pas Kajetoną Sklėrių. 1925–1928 m. studijavo skulptūrą ir keramiką Paryžiuje: Didžiosios lūšnos akademijoje (Académie de la Grande Cbaumière) pas Emilį Antuaną Burdelį, Sevro taikomosios dailės aukštojoje mokykloje (École nationale supérieure de ceramique) ir Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje (Conservatoire national des arts et métiers).
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją.
1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Meškeliūnų kaime, Paežerėliuose. Nuo 1929 m. gyveno Jurbarke. Buvusio dvaro pastatuose įsirengė gyvenamąjį namą, skulptūros dirbtuvę, liejyklą. Čia sukūrė žymiausius monumentalius paminklus: S. Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, V. Kudirkos, P. Vileišio.[1] Palaikė ryšius su LKP pogrindžio veikėjais. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940–1941 m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje (ypač Liaudies Seimo rinkimų kampanijoje).[2]
Kūryba
Nuo 1925 m. dalyvavo parodose. Kūriniams būdingas romantinis pakilumas (paminklai), psichologiškumas (portretai), apibendrintos realistinės formos, kai kada dekoratyvi stilizacija.
Žymiausi kūriniai:
- 1925 m. – tvora su pelėdomis ir vazomis buvusioje Kauno meno mokykloje
- 1928–1930 m. – Simono Daukanto skulptūra Papilėje
- 1931 m. – Vytauto Didžiojo paminklas Kaune (neišliko, atkurtas 1991 m. prie Kauno miesto savivaldybės pastato)
- 1931 m. – Simono Daukanto, Petro Vileišio portretai
- 1934 m. – paminklas Vincui Kudirkai – Kudirkos Naumiestyje
- 1934 m. – „Žemaičio” skulptūra Raseiniuose
- 1934 m. – Povilo Matulionio paminklinė lenta Dotnuvoje
- Sukūrė nemažai biustų, antkapinių paminklų, medalių, bareljefų, medaljonų
Atminimo įamžinimas
1947 m. Jurbarke įkurtas kraštotyros muziejus. 1960 m., išplėtus skulptoriaus darbų ekspoziciją, muziejui suteiktas V. Grybo memorialinio muziejaus pavadinimas. Pirmajame pastato aukšte eksponuojamos su skulptoriaus gyvenimu susijusios nuotraukos, dokumentai, asmeniniai daiktai, baldai, liaudies meno rinkinys. Antrajame aukšte veikia liaudies menininkės miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės akvarelių paroda.
1960 m. Lukšių vidurinei mokyklai suteiktas Vinco Grybo vardas.
Literatūra
- Vincas Grybas: gyvenimo ir kūrybos drama / Nijolė Tumėnienė. - V.: Lietuvos dailės muziejus, 2004. - 191 p.: iliustr. - ISBN 9986-669-35-9
Šaltiniai
- ↑ Stasė Ramanauskienė. Kūrėjai ir jų memorialinės vietos. - V.: Mintis, 1984. - 79-80 psl.
- ↑ Vincas Grybas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 657