Internetinis radijas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{beviltiškas}}
{{tvarkyti}}
{{tvarkyti}}
{{gcheck}}
{{gcheck}}

22:57, 27 vasario 2010 versija

   Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas.
Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai.
Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.

Internetinis radijas - radijo laidų retransliacijos internetu arba audio laidų transliacija vien tik internetu.

Vaizdas:3947044969 42cdc793aa.jpg
Internetinė radijo stotis Sidnėjuje, Australijoje. (Flickr.com nuotr.)

Pasaulinė raida

Tokios naujosios audio technologijos kaip antžeminis ar internetinis radijas, taip pat muzikos parsisiuntimas (į MP3 grotuvus ar iPod‘us) visiškai transformavo klausymosi aplinką. Pirmąjį naujojo tūkstantmečio dešimtmetį radijas ir toliau išlaiko savo nekintantį veidą konkurencinėje kovoje su audio technologijomis ir vadybos bei naudojimosi struktūromis tam, kad eliminuotų ilgaamžius savininkus ir radijo stočių jungimąsi į grupes.

Ankstyvaisiais 2000–aisiais metais daugelis klausytojų savo mėgstamiausias radijo stotis pradėjo pasiekti per internetą. Vis dėlto dideli autorinių teisių mokesčiai apmažino internetinių radijo stočių muzikos tėkmę, jų skaičius mažėjo ir internetinio radijo ateitis pradėjo kelti abejonių.

Sprendimai

Kiek sušvelninti situacijai buvo priimtas JAV kongreso „Mažasis internetinių transliuotojų susitarimo aktas“, turėjęs sumažinti didžiulius honorarus autorinių teisių gynėjams. Buvo sugalvota sušvelninti mokesčių apkrovą ateities žiniasklaidai. Mokesčių normas 1998 m. nustatė „Skaitmeninio tūkstantmečio saugomų autorių teisių aktas“, kuris privertė daugelį radijo transliuotojų – tiek komercinių, tiek nekomercinių permąstyti planus transliuoti internete. Tų svarstymų metu radijo industrijos leidėjas Eric‘as Rhoads‘as pastebėjo: „Esant dabartiniams mokesčiams, ekonomika visai nekelia jokių jausmų tam, kuris siekia iš šito daryti verslą. Jeigu Kongresas neįsikiš ir nepakeis nieko, RIAA [1] mokesčiai, kurie yra neracionalūs, galutinai nužudys muzikinę internetinio radijo pusę.“

Žingsnis po žingsnio internetinio radijo link

Nepaisant suirutės atsiradusios iš „mokėk už grojimą“ klausimo, dauguma transliuotojų jautė, kad yra labai svarbu išlaikyti tinklalapio laikyseną, jei net reiktų transliuoti programas be muzikos. Buvo manoma, jog radijo stotys transliuojančios žinias, sportą, pokalbių laidas ir kitas programų tinklelio dalis be muzikos gali išliki internetinio transliavimo versle. Išlaikant tinklalapį reklaminiais tikslais, be muzikos transliavimo, buvo suprantamas kaip įdėtų pastangų vertas laimėjimas. Jay Williams Jaunesnysis komentavo šią situacija: „Pradinėje www.xxx.com bangos bume, radijo stotys skubėjo kurti tinklalapius, kuriuose būtų radijo stotis, muzika ir vietinės reikšmės įvykių naujienos bei reklaminiai skelbimai. Po to, kai interneto bumas išnyko kažkur 2001 metais, daugelis radijo stočių sustabdė muzikinį srautą ir dauguma tokių radijo tinklalapių nusilpo. Stočių tinklalapiai vis dar suvokiami kaip svarbūs, ir internetinis transliavimas yra laikomas kritiška, pridėtine platinimo platforma paprastoms FM/AM radijo stotims. Kuomet visos šalies bei regionų reklamos užsakovai reikalavo, jog tinklalapiai būtų dalis radijo investicijos, pačios radijo stotys išmoko pasinaudoti teikiamais tinklalapių privalumais, siejant programavimą bei informaciją skirtą platinimui. Radijo stočių tinklalapiai klausytojams gali suteikti tiesiogią bei greitą prieigą prie radijo personalijų bei galimybę atlikti greitą klausytojų apklausą, taip gerinant ryšį tiek su auditorija, tiek su ištransliuojamu produktu.“

Internetinio radijo realybė

Šiandieninės radijo stotys toliau naudoja internetinę prieigą, kaip labai perspektyvų priedą prie savo gyvai transliuojamų signalų, ypač populiarinimo ir klausytojų apklausų tikslais. Interaktyvus radijo transliuotojų gausa didėja, nes transliuoti internetu savo radiją turi bet kas, kas turi kompiuterį su tinkama operacine sistema. Interneto šifravimo įrenginio pagalba namų vartotojai gali transliuoti garsą tarptautinei auditorijai. Ši perspektyvi galimybė priverčia radijo stočių vadovus dūsauti, nes jie kaskart pralaimi konkurencinėje kovoje su naujomis technologijų suteikiamomis galimybėmis.

Daugiametis transliuotojas Lynn‘as Christian‘as sako: „Didžiausią susirūpinimas dėl ateities radijo koncentruojasi į naują konkurencinę kovą tarp kabelinių, palydovinių bei internetinių šaltinių. Šios kompanijos, kurios planuoja bendradarbiauti su naujomis medijos rūšimis ir plėsti savo duomenų paslaugas, be jokios abejonės bus XXI a. laimėtojos. Radijas, toks, kokį pažinojau pastaruosius 40 metų, niekada nebebus toks pats, pokytis įvyks vos per kelerius metus. Šiuo metu radijas išgyvena revoliucingus metus.“

Internetinis radijas Lietuvoje

Radijo stotys Lietuvoje, transliuojančios tiek eteryje, tiek internete

Radijo stotys Lietuvoje, transliuojančios tik internetu

  • Another life radio
  • Bass FM
  • Beat FM
  • Bumso radijas
  • Club radio
  • Clubbersradio
  • Delfi gatvė
  • Digitally Imported chillout
  • Eta radijas
  • Fix FM
  • Gaudeamus
  • Gedimino 9
  • Groovesalad
  • I‘m In
  • Ice FM
  • Indros radijas
  • Jamz FM
  • LaFesta
  • Londono Žinių Radijas
  • Party FM
  • Pyp FM
  • Play music FM
  • Plus fm
  • Plus FM
  • Roventa Radija
  • Tarakono Radijas
  • Tūso Radijas
  • Ups FM
  • VIP FM
  • VIT FM
  • Vox Maris Club
  • Vox Maris Rock
  • TONIC radijas

Šaltiniai

  1. RIAA (Recording Industry Association of America) – Amerikos leidybinių įrašų asociacija, sauganti ir ginanti autorines teises.

Saulius. Radijo transliacijos internetu pagaliau išpopuliarėjo ir Lietuvoje.

KEITH, Michael C. The Radio Station: broadcast, satellite and Internet. Oxford: Focal Press, 2007. 394p.

Apie Internetinį radiją angliškoje Vikipedijoje