Kalnų slidinėjimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Gytis n (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
D'ohBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 65: Eilutė 65:
[[sv:Alpin skidsport]]
[[sv:Alpin skidsport]]
[[tr:Alp disiplini]]
[[tr:Alp disiplini]]
[[uk:Гірськолижний спорт]]
[[zh:高山滑雪]]
[[zh:高山滑雪]]

19:48, 16 vasario 2010 versija

Sportininkas slalomo trasoje

Kalnų slidinėjimas (angl. alpine skiing) yra tiek poilsinis, tiek ir sportinis užsiėmimas, čiuožiant nuo snieguotų kalvų su slidėmis, pritvirtintomis prie kojų. Kalnų slidinėjimo pradžia - 1889 m. Alpių kalnuose. Šis sportas yra populiarus, ypač tose šalyse, kur yra kalnų, sniego, išvystyta slidinėjimo turizmo infrastruktūra. Kalnų slidinėjimo kurortų yra Europos, Šiaurės Amerikos kalnuose, taip pat jų yra ir Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Amerikos Andų bei Azijos kalnuose.

Technika

Svarbiausi kalnų slidinėjimo technikos elementai yra susiję su čiužimo krypties ir leidimosi greičio kontrole. Kalnų slidininkai atlieka nusileidimus darydami pasikartojančius posūkius į kairę bei į dešinę. Pradedantieji slidininkai naudoja čiuožimo būdą, vadinamą "plūgu", palaikydami saugų greitį, laikant vieną ar abi slides nukreiptas į vidų. Labiau patyrę slidininkai naudoja sudėtingesnius, elegantiškesnius bei greitesnius technikos elementus. Vienas populiariausias posūkio elementas yra toks posūkis, kai abejos slidės laikomos lygiagrečiai ir keičiant svorio padalijimą tarp jų, jos pasukamos tam tikra kryptimi. . Šiuolaikiniai patyrę slidininkai naudoja carving'o techniką, kai slidininkas sukioja kelius, o kūną ir klubus laiko tiesiai.

Trasos

Europoje trasų žymėjimo sistema yra pagrįsta tik spalvomis: žalia, mėlyna, raudona bei juoda. Žalia spalva žymi lengvas, paprastas trasas, mėlyna - šiek tiek sudėtingesnes, statesnes trasas. Kartais mėlynoji trasa viename slidžių kalne gali būti sudėtingesnė negu raudonoji trasa kitame kalne. Raudonosios trasos paprastai būna sudėtingesnės, gana stačios ir ilgos. Jos pritaikytos daugiau patyrusiems slidininkams. Pačios stačiausios ir sudėtingiausios trasos - juodosios. Jose dažniausiai leidžiasi tik labai patyrę arba įvaldę techniką slidininkai.

Varžybos

Šiuo metu yra įvairių kalnų slidinėjimo rungčių. Pagrindinis rungčių principas yra teisingas praėjimas pro vartus bei greitas trasos įveikimas. Stipriausi pasaulio kalnų slidininkai dalyvauja kasmetinių pasaulio taurės varžybų etapuose, taip pat varžosi žiemos olimpinėse žaidynėse ir kas dvejus metus vykstančiuose pasaulio čempionatuose. Pagrindinės rungtys yra slalomas, didysis slalomas (slalomas gigantas), super slalomas gigantas (super-G) ir greitasis nusileidimas. Moterų ir vyrų varžybos vyksta atvirai - net vienu metu vykstantčios vyrų ir moterų varžybos vyksta skirtinguose kurortuose.

Akrobatinis slidinėjimas kaip viena iš kalnų slidinėjimo atmainų, apima tokias rungtis kaip mogulas ir akrobatiniai šuoliai.

Kalnų slidinėjimas Lietuvoje

Lietuvoje yra keletas slidinėjimo trasų, jos yra palyginti trumpos ir nesudėtingos, skirtos daugiausia poilsiniam slidinėjimui. Didžiausios slidinėjimo trasos yra Laimio kalnas (Liepkalnis) Vilniuje, Lietuvos žiemos sporto centre Ignalinoje, Birštone šalia Vytauto kalno, Alytuje bei Anykščiuose. Lietuvos kalnų slidinėjimo čempionatai dažniausiai vyksta Europos kalnų kurortuose.

Slidininkas

Nuorodos