Vaistinis kietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Sauls (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Sauls (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 39: Eilutė 39:


[[Rusija|Rusijoje]] ir Kaukaze žolę vartojo nuo [[vandenė]]s ir [[skorbutas|skorbuto]]. Iki šiol juo gydoma [[avitaminozė]].
[[Rusija|Rusijoje]] ir Kaukaze žolę vartojo nuo [[vandenė]]s ir [[skorbutas|skorbuto]]. Iki šiol juo gydoma [[avitaminozė]].

== Nuorodos ==
{{reflist}}


{{Commons|Artemisia dracunculus}}
{{Commons|Artemisia dracunculus}}

01:20, 15 vasario 2010 versija

Artemisia dracunculus

Vaistinis kietis (Artemisia dracunculus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
( Asteridae)
Šeima: Astriniai
( Asteraceae)
Gentis: Kietis
( Artemisia)
Rūšis: Vaistinis kietis
( Artemisia dracunculus)

Vaistinis kietis arba peletrūnas (lot. Artemisia dracunculus, angl. Tarragon, vok. deutscher Estragon) – astrinių (Asteraceae) šeimos kiečių (Artemisia) genties augalas.

Daugiametis žolinis 60-150 cm aukščio augalas. Stiebas tiesus, lapai ilgi, ištisiniai, viršūnėje su trumpais dygleliais. Graižai rutuliški. Siaurame šluoteliniame žiedyne susitelkę balsvi smulkūs žiedai. Žydi lieposrugpjūčio mėn.

Sudėtis

Turi apie 42 mg vitamino C, 15 mg provitamino A, eterinio aliejaus.

Mityba

Dėl kvapo, kurį sukelia eteriniai aliejai, šviežia ir džiovinta kiečio žolė nuo seno vartojama kaip prieskonis. Dedama į daržovių ir mėsos patiekalus, gardinamos sriubos. Prancūzų virtuvėje jis derinamas su vištiena, lazanija, žuvies ir kiaušinių patiekalais, švieži ūgliai taip pat dedami į actą, kad suteikti jam aromatą.

Kietis valgomas su sūriu, rūgpieniu, kaip salotos ir stalo žalumynas.

Šis prieskonis dedamas į raugiamus agurkus, pomidorus, grybus, į marinatus.

Vaistinį kietį ypač mėgsta Kaukaze, arabų, rusų, armenų ir persų kalbomis jis vadinamas tarchun (թարխուն, tariama [tarˈxuːn]; Тархун), nuo šio pavadinimo kilęs ir gaiviojo gazuoto ryškiai žalios spalvos gėrimo "Tarchun", gaminamo iš vaistinių kiečių cukrinio užpilo, pavadinimas.

Etimologija

Šio augalo lotyniškas pavadinimas kilęs iš senovės graikų žolininko ir farmakologisto Pedanius Dioscorides, parašiusio reikšmingiausią visoje istorijoje knygą apie vaistinius augaulus. Tuo metu buvo tikima, kad augalo išvaizda atspindi galimus jo panaudojimo būdus. Dėl serpentino šaknies formos buvo manoma, kad kietis gali išgydyti gyvačių įkandimus. Iš čia kilo graikiškas kiečio pavadinimas drakon bei arabiškas tarkhum (mažas drakonas) bei lotyniškas dracunculus (mažas drakonas). [1]

Vaistinės augalo savybės

Liaudies medicinoje vartojamas kaip šlapimą varanti priemonė. Ideali priemonė pirties procedūrų metu, įdedama į vantas. Skleidžia malonų kvapą.

Kietis padeda sužadinti apetitą, gerina virškinimą, vartojamas kaip vaistas nuo vidurių pūtimo. Skystu ekstraktu gydomas lėtinis gastritas su pakitusia skrandžio sulčių sekrecija. 1-2 valgomieji šaukštai ekstrakto, išgerti 15-20 min. prieš valgį, padeda normalizuotis skrandžio sulčių rūgštingumui.

Šaknų degtinės antpilas XIX a. buvo vartojamas kaip raminantis ir traukulius slopinantis vaistas. Duodamas nuo epilepsijos, spazminių traukulių.

Rusijoje ir Kaukaze žolę vartojo nuo vandenės ir skorbuto. Iki šiol juo gydoma avitaminozė.

Nuorodos

  1. Tarragon at Sally's Place