Dobrudža: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Panaikinta kategorija "Europos istoriniai regionai"; Pridėta kategorija "Rumunijos istoriniai regionai" (naudojant HotCat) |
S Panaikinta kategorija "Rumunijos istoriniai regionai"; Pridėta kategorija "Rumunijos-Moldavijos istoriniai regionai" (naudojant HotCat) |
||
Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
[[Kategorija:Rumunijos istorija]] |
[[Kategorija:Rumunijos istorija]] |
||
[[Kategorija:Bulgarijos istorija]] |
[[Kategorija:Bulgarijos istorija]] |
||
[[Kategorija:Rumunijos istoriniai regionai]] |
[[Kategorija:Rumunijos-Moldavijos istoriniai regionai]] |
||
[[bg:Добруджа]] |
[[bg:Добруджа]] |
20:10, 14 vasario 2010 versija
Dobrudža (bulg. Добруджа, rumun. Dobrogea, gr. Δοβρουτσά) – istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso Rumunijai, pietinė, apie 4 200 km² - Bulgarijai.
Istorija
Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno trakai. VII a. - VI a. iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai, V a. atsikėlė skitai. Nuo I a. pr. m. e. iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė Romos imperijai, įėjo į Mezijos provinciją, nuo IV a. – Bizantijai, VII a. - XIV a. – Bulgarijai, XI a. - XII a. vėl Bizantijai.
XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). 1388 m. ją užėmė Valakija, 1419 m. – Turkija. Po 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karo Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po II Balkanų karo 1913 m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai. 1940 m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino 1947 m. Paryžiaus taika.
Didžiausi miestai: Konstanca (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje).[1]
Šaltiniai
- ↑ Dobrudža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 43 psl.