Punia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°30′40″ š. pl. 24°06′00″ r. ilg. / 54.51111°š. pl. 24.10000°r. ilg. / 54.51111; 24.10000 (Punia)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S x rajono savivaldybė, using AWB
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S #1. {{tl|Ltgyv}}, {{tl|Vietovardis}} Infolentelių atnaujinimas straipsniuose (x rajono savivaldybė),
Eilutė 12: Eilutė 12:
|gyv = 809
|gyv = 809
|metai = 2001
|metai = 2001
|kirčl = {{vietovardis4|Punià|Puniõs|Pùniai|Pùnią|Punià|Puniojè}}
|kirčl = {{Vietovardis|Punià|Puniõs|Pùniai|Pùnią|Punià|Puniojè|k=4}}
|vikiteka = Category:Punia
|vikiteka = Category:Punia
}}
}}

20:05, 9 vasario 2010 versija

Punia
{{#if:
Punios bažnyčia
Vaizdas:Punia.gif
Punia
Punia
54°30′40″ š. pl. 24°06′00″ r. ilg. / 54.51111°š. pl. 24.10000°r. ilg. / 54.51111; 24.10000 (Punia)
Apskritis Alytaus apskrities vėliava Alytaus apskritis
Savivaldybė Alytaus rajono savivaldybės vėliava Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Punios seniūnija
Gyventojų (2001) 809
Vikiteka Punia
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)
Vardininkas: Punià
Kilmininkas: Puniõs
Naudininkas: Pùniai
Galininkas: Pùnią
Įnagininkas: Punià
Vietininkas: Puniojè

Punia – gyvenvietė Alytaus rajone, 3 km į vakarus nuo kelio DruskininkaiJieznas, dešiniajame Nemuno krante, Nemuno kilpų regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), koplyčia, yra Punios pagrindinė mokykla, paštas (LT-64057). Stūkso Margio kalnas (arba Punios piliakalnis, Margirio kalnas; medinės XIII–XIV a. pilies ir XV–XVIII a. karališkojo dvaro pastatų vieta), apylinkėse plyti garsusis Punios šilas; Punios girininkija yra Panemuninkuose. Punios kraštovaizdžio draustinis.

Istorija

Punia priskiriama prie 14 ankstyvųjų LDK miestų, beveik 400 metų turėjo Magdeburgo teises. Manoma, kad Punioje, ant piliakalnio stovėjusi Pilėnų pilis, kurią 1336 m. užpuolė kryžiuočiai ir vietos gyventojai, vadovaujami kunigaikščio Margirio, ne pasidavė, bet susidegino.

Pirmąkart Punia minima 1382 m. Vygando Marburgiečio kronikoje, tada čia ant piliakalnio stovėjo Punios pilis. 1387 m. vadinama pilaite ir miesteliu. Apie 1400 metus čia buvo Punios pilis, kurioje žiemą daug laiko praleisdavo Ldk. 1425 m. pastatyta Punios bažnyčia. XVI amžiaus pradžioje gautos Magdeburgo teisės. Punia suklestėjo XVII amžiuje, tačiau XVIII a. dėl Šiaurės karo smarkiai nukentėjo, sudegė didelė dalis miesto ir dvaro rūmai. 1764 m. miestelio žemėlapyje užfiksuotas gatvių planas išliko iki mūsų dienų. XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė rotušė.

1998 m. patvirtintas dabartinis Punios herbas.

Pavadinimo kilmė

Punios (Margirio) piliakalnis

Punios vardas yra sunkiai paaiškinamas. Jį būtų galima sieti su bendriniais žodžiais pūnė arba pūnia („klojimo užgardis pelams supilti, peludė; tvartas; diendaržis, laidaras; būda, palapinė; ola, urvas, landa“), bet neaišku, kaip ū pavirto į trumpą u. Galbūt pirmesnioji pavadinimo lytis ir buvusi su ilgąja raide, tačiau to nepatvirtina rašytiniai šaltiniai. Kita vertus, istorinio pagrindo tokiai kilmei galima rasti: kadaise abipus Nemuno būta didžiulių Punios girių (dabar belikęs tik Punios šilas), kurias kolonizuojant tam tikro būsto (būdos, laidaro, diendaržio ir pan.) pavadinimai kartais virsdavo gyvenviečių vardais (pvz., Ąžuolų Būda).

Kiek paprastesnis, bet gal ir tikresnis, Punios vardo paaiškinimas būtų nuo pro kaimą tekančio upelio – Punelės (dešinysis Nemuno intakas) vardo. Visiškai galimas dalykas, kad anksčiau upelis vadinosi Punia, nuo jo pavadinimą „pasiskolino“ gyvenvietė, o jai išaugus upelis gavo mažybinę priesagą (pvz., kaip Ukmergė, Vilnius ir kiti vietovardžiai).

Aplinkinės gyvenvietės

Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
BUTRIMONYS – 11 km
ALYTUS – 13 km

Nuoroda