Vytautas Andrius Graičiūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
S
S (robotas: smulkūs taisymai)
== Biografija ==
 
Gimė žinomo lietuvių bendruomenės[[bendruomenė]]s veikėjo, [[Laisvamanybė|laisvamanio]] [[gydytojas|gydytojo]] Andriaus Greičiūno [[šeima|šeimoje]]. Vaikystėje mokėsi muzikos ir baleto mokykloje. [[1914]]–[[1917]] m. studijavo [[Čikagos universitetas|Čikagos universitete]], Administracijos ir komercijos [[fakultetas|fakultete]]. [[1918]] m. baigė karo [[aviacija|aviacijos]] mokyklą. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] dalyvavo [[savanoris|savanoriu]], tapo [[karo lakūnas|karo lakūnu]]. [[1919]]–[[1923]] m. mokėsi [[Čikagos technologijos institutas|Čikagos technologijos institute]].
 
Iki [[1927]] m. dirbo įvairiose Čikagos firmose technologu ir gamybos organizatoriumi. [[1924]] m. susituokė su žymia kino ir teatro aktore [[Unė Babickaitė|Une Babickaite]].
 
1927 m. atvyko į Lietuvą – apsigyveno [[Kaunas|Kaune]]. Čia pradėjo dirbti brolių Šmitų fabrike ir [[Jonas Vailokaitis|Jono Vailokaičio]] fabrike „Metalas“ techniniu vedėju, parengė gamybos organizavimo ir plėtros programą, pasiūlė steigti „[[Ford]]“ automobilių surinkimo įmonę. Savininkui nepritarus jo vadybos idėjoms, tais pačiais metais išvyko į [[Vakarų Europa|Vakarų Europą]], kur sėkmingai dirbo gamybos konsultantu [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Nyderlandai|Nyderlanduose]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Jungtinė Karalystė|Jungtinėje Karalystėje]], [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Italija|Italijoje]] bei gilinosi į [[vadyba|vadybos]] teoriją.
 
[[1935]] m. Graičiūnai, pardavę namą [[Paryžius|Paryžiuje]], vilą Šveicarijoje grįžo į Kauną. Būdamas žinomu vadybos specialistu įsidarbino patarėju Lietuvos [[Krašto apsaugos ministerija|Krašto apsaugos ministerijoje]] ir pradėjo dėstyti [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]], sudarinėjo perspektyvinės pramonės plėtros žemėlapius, akcentuodamas [[chemija|chemijos]] ([[vaistas|vaistų]], [[parfumerija|parfumerijos]]), precizikos ([[optika]]) pramonę bei [[mediena|medžio]] apdirbimąapdorojimą. Tais pačiais metais apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio [[ordinas|ordinu]].
 
[[1936]]–[[1939]] m. dirbo [[Ginklavimo valdyba|Ginklavimo valdyboje]], [[Aviacijos dirbtuvės|Aviacijos dirbtuvėse]], [[Lietuvos filmo bendrovė|Lietuvos filmo bendrovėje]], organizavo vadybos kursus įmonių specialistams.
 
[[1938]] m. [[birželio 1]] d. subūrė kelias dešimtis vadybos entuziastų į [[Lietuvos mokslinės vadybos draugija|Lietuvos mokslinės vadybos draugiją]], propaguojančią vadybos [[principas|principų]] taikymą [[viešasis administravimas|viešajame administravime]] ir [[gamyba|gamyboje]], buvo pirmasis jos [[pirmininkas]].
 
Sovietų okupacijos metais dirbo [[Vietinės pramonės liaudies komisariatas|Vietinės pramonės liaudies komisariate]] tecninio skyriaus viršininku, vėliau – „Lietstatprojekto“„[[Lietstatprojektas|Lietstatprojekto]]“ tyrimų skyriaus vedėju, [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinio karo]] metais, užėjus vokiečiams – [[Verslų ūkio generalinė direkcija|Verslų ūkio generalinės direkcijos]] vadybos [[patarėjas|patarėju]]. Artėjant [[frontas|frontui]] nusprendė nepalikti Lietuvos.
 
Pasibaigus karui gyveno Kaune. [[1945]]–[[1948]] m. laikinai ėjo [[VDU]] Statybos fakulteto [[docentas|docento]] pareigas. 1948 m. atleistas iš universiteto vėl ėmėsi vadybos patarėjo darbo – tobulino „Kotono“„[[Kotonas|Kotono]]“ ir „Silvos“„[[Silva|Silvos]]“ fabrikų darbo organizavimą. Nuvykęs į [[Maskva|Maskvą]] su studentų ekskursija užsuko į [[JAV]] [[ambasada|ambasadą]], kur jam paaiškino, kad išvykti tegali vienas, nes žmona neturi pilietybės[[pilietybė]]s. Po šio pastebėto apsilankymo, Graičiūnų namuose buvo atlikta [[krata]], pateikti kaltinimai [[šnipinėjimas|šnipinėjimu]] ir [[1951]] m. [[balandžio 19]] d. abu Graičiūnai suimti.
 
1951 m. [[spalio 6]] d. įvyko teismas. Pritrūkus kaltės įrodymų, Maskvoje, [[Lefortovo kalėjimas|Lefortovo kalėjime]], panaudotas [[provokatorius]] ir abu Graičiūnai netrukus išvežti į [[Sibiras|Sibiro]] [[lageris|lagerius]]. Žmonai draugų pastangomis bausmė buvo sušvelninta, po [[Stalinas|Stalino]] mirties grįžo į Lietuvą, o Vytautas Andrius Graičiūnas 1952 m. [[Kemerovas|Kemerovo]] srities Prokopjevsko raj. Olžeraso lageryje, neišlaikęs kalėjimo sąlygų, nusižudė (pasak kitų šaltinių – žuvo neaiškiomis aplinkybėms, mirė nuo išsekimo). [[1988]] m. [[rugpjūčio 15]] d. reabilituotas.
 
== Palikimas ==
1 439

pakeitimai

Naršymo meniu