Žemaitkiemis (Saugos)

Žemaitkiemis
Žemaitkiemis
55°25′10″ š. pl. 21°27′50″ r. ilg.
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Šablonas:Country data Šilutės rajonas
Seniūnija	Saugų seniūnija
Gyventojų (2001)	165
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Žemaĩtkiemis Kilmininkas: Žemaĩtkiemio Naudininkas: Žemaĩtkiemiui Galininkas: Žemaĩtkiemį Įnagininkas: Žemaĩtkiemiu Vietininkas: Žemaĩtkiemyje

Žemaitkiemis – kaimas Šilutės rajone, pusiaukelėje tarp Šilutės ir Saugų (maždaug po 7-8 km), šalia Šilutės - Klaipėdos kelio. Seniūnaitijos centras. Manoma, kad šios gyvenvietės įkūrėjas buvo žemaitis arba ateivis iš Žemaitijos. Žemaitkiemyje yra geležinkelio stotelė, parduotuvė, biblioteka, iki 2005 m. veikė pradinė mokykla.

Geležinkelio stotis

1875 metais, nutiesus Tilžės - Klaipėdos geležinkelį, Žemaitkiemyje įrengta traukinių sustojimo vieta. 1892 m. čia pradėta priiminėti smulkias siuntas, o 1911 m. – ir vagonines siuntas. Žemaitkiemis tapo geležinkelio pusstotė.

Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, 1914 m. rugpjūčio 2 d., sekmadienį, rusų rinktinė (apie 300 vyrų) peržengė sieną, ir jos patruliai užėmė Žemaitkiemio ir Kukoraičių (arba Kukorų) geležinkelio stotį. Jie Žemaitkiemyje sunaikino telegrafą ir signalizacijos įrenginius, susprogdino bėgius. Geležinkelietis peršovė rusų kareivį. Tada rusai, suėmę du brolius Deckius, paskubomis atsitraukė.

Po antrojo pasaulinio karo geležinkelio pusstotė panaikinta. Keleivinis traukinys Klaipėda- Pagėgiai sustodavo ir Žemaitkiemy.

Gyventojai

• 1905 metais Žemaitkiemyje gyveno 158 gyventojai, iš jų – 67,1 % lietuvių.
• 1910 metais Žemaitkiemyje gyveno 179 gyventojai.
• 1925 metais Žemaitkiemio kaime (kartu su Miestelių kaimu) gyveno 344 gyventojų.

Be 35 ūkininkų, paminėti ir kitokių profesijų žmonės: Dawideit – akušerė, Elmenthaler – mokytojas, Genuttes – miško darbininkas, Rose – mėsininkas, Spingat ir Tenz – kalviai, Deluweit – melžėjas.

• Po Antrojo pasaulinio karo gyventojų skaičius žymiai sumažėjo. 1959 m. čia gyveno 107 žmonės, 1970 m. – 195 žmonės.

Mokyklos

1875 m. Žemaitkiemyje atidaryta pradinė mokyklą, o 1900 m. – antra klasė joje. Iki 2005 m. veikusi mokykla pastatyta 1929 m. Baptistų bažnyčioje 1936–1939 metais veikė privati lietuviška mokykla, kuri buvo uždaryta Klaipėdos kraštą užėmus vokiečiams.

Bažnyčia

1903 metais pastatyta evangelikų baptistų bažnyčia. Religinėms apeigoms tarnavo iki 1959 metų. Nuo 1959 iki *1998 metų ji buvo naudojama kaip klubas, vėliau – paversta kombinuotų pašarų sandėliu. Maldos namų atkūrimu rūpinosi evangelikų baptistų bažnyčios diakonas Vytautas Baranauskas. Svarų indėlį bažnyčios atgavimui ir atstatymui įnešė ir Herbert Jaksteit, gimęs Žemaitkiemio kaime, dabar gyvenantis Kelne, Vokietijoje. Pamaldos šiuo metu čia vyksta du kartus per mėnesį. Kai pamokslą sako atvykstantis pastorius Jaksteit, į bažnyčią visada ateina daug žmonių.

Kitos įstaigos ir verslas

Žemaitkiemio savanorių gaisrininkų draugija

• Iki 1945 m. Žemaitkiemyje veikė laisvanoriškoji ugniagesių draugija, kuriai vadovavo vietos ūkininkas Schnellenkamp Fritz.
• Nuo 1952 m. iki 1992 m. Žemaitkiemyje veikė biblioteka.
• Žemaitkiemio medicinos (akušerinis) punktas pastatytas 1957 metais ir veikia iki šiol.
• Vinių fabrikas veikė nuo 1921 m. iki 1938 m.
• Tolio gamykla (Teerfabrik) (tolis – dervuotas neperšlampamas kartonas stogo dangoms) taip pat veikė tarpukario laiku, nuo 1928 m. iki 1939 m.
• Tarp geležinkelio ir Klaipėdos-Šilutės plento iki 1945 m. veikė malūnas, varomas vidaus degimo variklio.
• Taip pat tarpukario metu, keletą metų Žemaitkiemy veikė Hamburgo konservų fabriko įsteigtas daržovių konservų cechas.
• Iki antrojo pasaulinio karo pabaigos paštas buvo šalia kelio Šilutė-Klaipėda prie sankryžos. Po karo paštas buvo įrengtas plento meistro Petereit sodyboje ir veikė iki 1965 m.

Šaltiniai

• Šilutės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.)
• GenWiki vok