Jėzuitai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
== Ordino struktūra == |
== Ordino struktūra == |
||
[[Vaizdas:Il_Gesu.jpg|thumb|right|250px|Jėzuitų bažnyčia Romoje]] |
[[Vaizdas:Il_Gesu.jpg|thumb|right|250px|Jėzuitų bažnyčia Romoje]] |
||
Jėzaus Draugija veikia 120-yje pasaulio šalių, yra susiskirstę į 90 provincijų, kurios pagal geografinę padėtį ar bendrą kalbą yra apsijungusios į 11 asistencijų. Jėzaus Draugija turi apie 22 000 narių, 48 iš jų – Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] jėzuitų provincijoje. Lietuvos-Latvijos jėzuitų provincija priklauso Vidurio Europos asistencijai, į kurią įeina ir [[ |
Jėzaus Draugija veikia 120-yje pasaulio šalių, yra susiskirstę į 90 provincijų, kurios pagal geografinę padėtį ar bendrą kalbą yra apsijungusios į 11 asistencijų. Jėzaus Draugija turi apie 22 000 narių, 48 iš jų – Lietuvos ir [[Latvija|Latvijos]] jėzuitų provincijoje. Lietuvos-Latvijos jėzuitų provincija priklauso Vidurio Europos asistencijai, į kurią įeina ir [[Austrijos]], [[Šveicarijos]], [[Vengrijos]], [[Nyderlandų]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] provincijos. |
||
Jėzuitams vadovauja visam amžiui renkamas Generolas („generalinis vyresnysis“), kuris su pagalbininkais reziduoja [[Roma|Romoje]]. Jis skiria savo pagalbininkus provincijolus, jų patarėjus ir kai kuriuos namų vyresniuosius. |
Jėzuitams vadovauja visam amžiui renkamas Generolas („generalinis vyresnysis“), kuris su pagalbininkais reziduoja [[Roma|Romoje]]. Jis skiria savo pagalbininkus provincijolus, jų patarėjus ir kai kuriuos namų vyresniuosius. |
||
15:23, 3 vasario 2010 versija
Jėzaus Draugija (lot. Societas Jesu, sutrumpintai SJ arba SI) – Romos katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1540 m. Ordino įkūrėjas – baskas Ignacas Lojola (1491 – 1556). Ordinas tiesiogiai pavaldus popiežiui.
Jėzaus Draugija – tarptautinė katalikiška kunigų ir brolių bendruomenė, bendradarbiaujanti su pasauliečiais. Jėzuitai visame pasaulyje kuruoja dešimtis aukštųjų ir šimtus vidurinių mokyklų. Bent 50 kalbų leidžia periodinius leidinius ir knygas.
Ordino struktūra
Jėzaus Draugija veikia 120-yje pasaulio šalių, yra susiskirstę į 90 provincijų, kurios pagal geografinę padėtį ar bendrą kalbą yra apsijungusios į 11 asistencijų. Jėzaus Draugija turi apie 22 000 narių, 48 iš jų – Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijoje. Lietuvos-Latvijos jėzuitų provincija priklauso Vidurio Europos asistencijai, į kurią įeina ir Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Vokietijos provincijos.
Jėzuitams vadovauja visam amžiui renkamas Generolas („generalinis vyresnysis“), kuris su pagalbininkais reziduoja Romoje. Jis skiria savo pagalbininkus provincijolus, jų patarėjus ir kai kuriuos namų vyresniuosius.
Generolą iki gyvenimo pabaigos renka ir visos Draugijos veiklą liečiančius klausimus sprendžia Generalinė kongregacija – aukščiausia Jėzaus Draugijos valdymo įstaiga. Nors Generolas yra renkamas iki gyvenimo pabaigos, ordino konstitucija leidžia jam savanoriškai grąžinti savo įgaliojimus.
Generalinę kongregaciją sudaro provincijolai ir iš kiekvienos provincijos rinkti delegatai. Iki šiol yra susirinkusios 34 Generalinės kongregacijos, artimiausią Generalinę kongregaciją numatoma šaukti 2008 m. vasario 5 d. Romoje.
Kas ketveri metai provincijose vyksta kongregacijos, kurios, esant poreikiui, siūlo sušaukti Generalinę kongregaciją.
Jėzuitų provincijas sudaro jėzuitų bendruomenės. Kiekvienai jėzuitų bendruomenei vadovauja vyresnysis. Siekiama, kad visus bendruomenės narius vienytų bendra apaštalinė dvasia ir uolumas. Stodami į ordiną jėzuitai duoda skaistumo, neturto ir klusnumo įžadus.
Ordino vadovybė
Jėzaus Draugijos 33-a Generalinė kongregacija 1983 m. rugsėjo 13 d. generolu išrinko olandą Peterį-Hansą Kolvenbachą (Peter–Hans Kolvenbach) (g. 1928 m. lapkričio 30 d.). 2006 m. vasario 2 d. Peteris-Hansas Kolvenbachas informavo Jėzaus Draugiją, kad grąžins savo įgaliojimus 2008 m., kai jam sukaks 80 metų.
Istorija
1540 m. rugsėjo 27 d. popiežius Paulius III oficialiu raštu – bule Regimini militantis Ecclesiae – patvirtino Jėzaus Draugiją. Šis vienuolių ordinas buvo įsteigtas Paryžiuje, ispanų dvarininko Ignaco Lojolos (Ignacio Lopez de Loyola). Ordinas pasižymėjo aktyvia apaštaline veikla: didelį dėmesį skyrė švietimui, kūrė kolegijas ir universitetus, išvystė plačią misijų veiklą. 1773 m. popiežius ordiną uždarė, bet 1814 m. ordinas vėl buvo atkurtas.
Į Lietuvą jėzuitus 1569 m. pasikvietė Vilniaus vyskupas V.Protasevičius. 1608 m. sudaryta jėzuitų bendruomenės Lietuvos provincija[1]. Pradžioje jėzuitai veikė Vilniuje, paskui įsikūrė ir kituose miestuose. Jie steigė kolegijas, perėmė Vilniaus ir Varnių kunigų seminarijas, leido knygas lietuvių kalba. 1579 m. jėzuitai įsteigė Vilniaus akademiją – universitetą. 1820 m. caro valdžios, jėzuitai iš Lietuvos buvo išvaryti. Po Pirmojo pasaulinio karo jie vėl čia įsikūrė. Sovietmečiu jėzuitai gyvavo pogrindyje. 1990 m. oficiali jėzuitų veikla buvo atgaivinta.
Žymūs Lietuvos jėzuitai
- Andriejus Bobolas lenkų kilmės Lietuvos provincijos jėzuitas, 1938 m. paskelbtas šventuoju.
- Albertas Vijūkas-Kojelavičius (1609 – 1677) – pirmosios Lietuvos istorijos autorius;
- Žygimantas Liauksminas (1597 – 1670) – Vilniaus universiteto rektorius, Kražių, Polocko kolegijų kūrėjas, muzikologijos veikalų autorius;
- Konstantinas Sirvydas (1580 – 1631), veikalo „Trijų kalbų žodynas“ (1629 m.) autorius;
- Poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595 – 1640);
- Astronomas Martynas Počobutas (1728 – 1810).
Nuorodos
- ↑ (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo, Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 40.
