Šalpusnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S iw |
||
| Eilutė 18: | Eilutė 18: | ||
Šalpusnis gerina atsikosėjimą, mažina [[uždegimas|uždegimą]], todėl jį galima naudoti gydant [[bronchitas|bronchitą]], [[gerklos|gerklų]] ir [[trachėja|trachėjos]] uždegimus, [[bronchinė astma|bronchinę astmą]] ir [[pleuritas|pleuritą]], net pradiniame [[tuberkuliozė]]s gydymo etape. Nuo [[kosulys|kosulio]] ir užkimimo kelis kartus per dieną gertina labai karšta šalpusnių [[arbata]] su [[medus|medumi]]. Vaistams renkami pirmieji [[žiedas|žiedai]]. |
Šalpusnis gerina atsikosėjimą, mažina [[uždegimas|uždegimą]], todėl jį galima naudoti gydant [[bronchitas|bronchitą]], [[gerklos|gerklų]] ir [[trachėja|trachėjos]] uždegimus, [[bronchinė astma|bronchinę astmą]] ir [[pleuritas|pleuritą]], net pradiniame [[tuberkuliozė]]s gydymo etape. Nuo [[kosulys|kosulio]] ir užkimimo kelis kartus per dieną gertina labai karšta šalpusnių [[arbata]] su [[medus|medumi]]. Vaistams renkami pirmieji [[žiedas|žiedai]]. |
||
Nuplautų ir sutrintų šviežių [[ |
Nuplautų ir sutrintų šviežių [[lapas|lapų]] tyrė dedama ant [[krūtinė]]s ir padeda nuo [[plaučių uždegimas|plaučių uždegimo]], [[raudonligė]]s, mėlynių ir tinimų, [[sąnarys|sąnarių]] uždegimų. Tinstančias [[koja]]s reiktų dažnai plauti šalpusnių nuoviru. [[Venų uždegimas|Venų uždegimo]] gydymui iš šviežių sutrintų šalpusnių lapų su šviežia [[grietinė|grietine]] pasigaminamas tepalas. O stipraus šalpusnių lapų nuoviro [[kompresas|kompresai]] padeda nuo [[skleroderma |sklerodermos]] opų. Lapų ir žiedų garais gydomas [[lėtinis bronchitas]]. |
||
Lapų sirupas padeda sergant [[plaučiai|plaučių]] ligomis ir bronchitu bei yra puiki profilaktinė priemonė nuo [[peršalimas|peršalimų]] ir [[gripas|gripo]]. Pavasarį, esant astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų [[kataras|katarui]], reikia kasdien gerti du-tris arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių [[sultys|sulčių]], sumaišytų su [[sultinys|sultiniu]] ar šiltu [[pienas|pienu]]. Šviežios sultys lašinamos į [[ausis|ausį]] esant ausų uždegimui. |
Lapų sirupas padeda sergant [[plaučiai|plaučių]] ligomis ir bronchitu bei yra puiki profilaktinė priemonė nuo [[peršalimas|peršalimų]] ir [[gripas|gripo]]. Pavasarį, esant astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų [[kataras|katarui]], reikia kasdien gerti du-tris arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių [[sultys|sulčių]], sumaišytų su [[sultinys|sultiniu]] ar šiltu [[pienas|pienu]]. Šviežios sultys lašinamos į [[ausis|ausį]] esant ausų uždegimui. |
||
11:12, 14 gegužės 2006 versija
| Tussilago |
|---|
 Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara) |
| Mokslinė klasifikacija |
Šalpusnis (lot. Tussilago, angl. Coltsfoot, vok. Huflattich) - astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis, kurioje vienintelė Lietuvoje auganti rūšis - ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara). Pavadinimas iš lotynų kalbos žodžio tussis - kosulys ir agere - judintis (lapai vartojami kaip vaistas nuo kosulio). Daugiametis žolinis augalas, turintis vertikalų apie 20-250 cm ilgio šakniastiebį, ant kurio anksti pavasarį išauga vienas ar keletas vienagraižių stiebų. Žydi balandžio-gegužės mėn. Žiedai pavieniuose graižuose, geltoni. Nužydėjus lieka pūkai, panašūs į pienės, kuriuos išnešioja (ir taip išplatina) vėjas.
Auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. Tai vaistinis augalas. Jis taip pat medingas, ir piktžolė.
Gydomosios savybės
Šalpusnis gerina atsikosėjimą, mažina uždegimą, todėl jį galima naudoti gydant bronchitą, gerklų ir trachėjos uždegimus, bronchinę astmą ir pleuritą, net pradiniame tuberkuliozės gydymo etape. Nuo kosulio ir užkimimo kelis kartus per dieną gertina labai karšta šalpusnių arbata su medumi. Vaistams renkami pirmieji žiedai.
Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės ir padeda nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, sąnarių uždegimų. Tinstančias kojas reiktų dažnai plauti šalpusnių nuoviru. Venų uždegimo gydymui iš šviežių sutrintų šalpusnių lapų su šviežia grietine pasigaminamas tepalas. O stipraus šalpusnių lapų nuoviro kompresai padeda nuo sklerodermos opų. Lapų ir žiedų garais gydomas lėtinis bronchitas.
Lapų sirupas padeda sergant plaučių ligomis ir bronchitu bei yra puiki profilaktinė priemonė nuo peršalimų ir gripo. Pavasarį, esant astmai, lėtiniam bronchitui ir kvėpavimo takų katarui, reikia kasdien gerti du-tris arbatinius šaukštelius šviežių šalpusnių sulčių, sumaišytų su sultiniu ar šiltu pienu. Šviežios sultys lašinamos į ausį esant ausų uždegimui.
Lapai turi daug vitamino C, todėl juos galima dėti į salotas bei sriubas.