Skampavėja: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
|||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Pirmąsias skampavėjas ėmė statyti [[Petras I|Petro I]] laikais [[Olonecas|Oloneco]] [[laivų statykla|statyklose]] 1703 m., nuo 1712 m. – ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] statyklose ir naudojo iki XVIII a. pabaigos. Naudojo karuose su švedais [[Baltijos jūira|Baltijos jūroje]]. Tai buvo laikai, kai galeros kaip kariniai laivai jau išnyko, jų vietą užėmė kariniai [[burlaivis|burlaiviai]]. Tačiau [[Suomija|Suomijos]] ir [[Skandinavija|Skandinavijos]] pakrantėse, nusėtose [[šcheras|šcherais]], [[fiordas|fiorduose]] skampavėjos buvo labai naudingos. Burlaiviai šcheruose buvo nepatogūs, kadangi krantai ir uolos užstojo vėją, burlaiviai neturi atbulinės eigos. Tuo tarpu skampavėjos ir kitos mažosios galeros plaukia ir be vėjo, gali apsisukti vietoje, turėjo maža grimzlę. Skampavėjas naudojo ir kaip burlaivių [[vilkikas|vilkikus]] neesant vėjo. |
Pirmąsias skampavėjas ėmė statyti [[Petras I|Petro I]] laikais [[Olonecas|Oloneco]] [[laivų statykla|statyklose]] 1703 m., nuo 1712 m. – ir [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] statyklose ir naudojo iki [[XVIII a.]] pabaigos. Naudojo karuose su švedais [[Baltijos jūira|Baltijos jūroje]]. Tai buvo laikai, kai galeros kaip kariniai laivai jau išnyko, jų vietą užėmė kariniai [[burlaivis|burlaiviai]]. Tačiau [[Suomija|Suomijos]] ir [[Skandinavija|Skandinavijos]] pakrantėse, nusėtose [[šcheras|šcherais]], [[fiordas|fiorduose]] skampavėjos buvo labai naudingos. Burlaiviai šcheruose buvo nepatogūs, kadangi krantai ir uolos užstojo vėją, burlaiviai neturi atbulinės eigos. Tuo tarpu skampavėjos ir kitos mažosios galeros plaukia ir be vėjo, gali apsisukti vietoje, turėjo maža grimzlę. Skampavėjas naudojo ir kaip burlaivių [[vilkikas|vilkikus]] neesant vėjo. |
||
1714 m. Rusijos Baltijos laivynas turėjo 27 [[linijinis laivas|linijinius laivus]] (42-74 patrankų), 9 [[fregata]]s (18-32 patrankų), 177 skampavėjas ir [[brigantina]]s. Skampavėjas naudojo ir [[Dunojus|Dunojuje]] bei [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]] karuose su [[Osmanų imperija|osmanais]]. |
1714 m. Rusijos Baltijos laivynas turėjo 27 [[linijinis laivas|linijinius laivus]] (42-74 patrankų), 9 [[fregata]]s (18-32 patrankų), 177 skampavėjas ir [[brigantina]]s. Skampavėjas naudojo ir [[Dunojus|Dunojuje]] bei [[Juodoji jūra|Juodojoje jūroje]] karuose su [[Osmanų imperija|osmanais]]. |
||
23:44, 23 sausio 2010 versija
Skampavėja (rus. скампавея, angl. skampaveya ar scampavoya) – greita karinė mažoji galera, XVIII a. naudota Rusijos kariniame laivyne.
Teigiama, kad pavadinimas kilęs iš italų kalbos: scampare 'gelbėti, sprukti' + via 'kelias, tolyn'. Dar vadintos pusgalerėmis (rus. полугалера).
Skampavėjos būdavo iki 30 m ilgio, iki 5,5 m pločio, grimzlė neviršijo 1 m. Varomos 12-18 porų irklų, turėjo 1-2 stiebus su trikampėmis burėmis.
Ginkluotė – 1–2 mažo kalibro patrankos, paprastai laivo priekyje. Gabendavo iki 150 kareivių abordažiniam mūšiui.
Skampavėjas naudojo kariuomenei pervežti, desantams išlaipinti ir paremti ugnimi, žvalgybai ir apsaugai šcheruose.
Istorija
Pirmąsias skampavėjas ėmė statyti Petro I laikais Oloneco statyklose 1703 m., nuo 1712 m. – ir Sankt Peterburgo statyklose ir naudojo iki XVIII a. pabaigos. Naudojo karuose su švedais Baltijos jūroje. Tai buvo laikai, kai galeros kaip kariniai laivai jau išnyko, jų vietą užėmė kariniai burlaiviai. Tačiau Suomijos ir Skandinavijos pakrantėse, nusėtose šcherais, fiorduose skampavėjos buvo labai naudingos. Burlaiviai šcheruose buvo nepatogūs, kadangi krantai ir uolos užstojo vėją, burlaiviai neturi atbulinės eigos. Tuo tarpu skampavėjos ir kitos mažosios galeros plaukia ir be vėjo, gali apsisukti vietoje, turėjo maža grimzlę. Skampavėjas naudojo ir kaip burlaivių vilkikus neesant vėjo.
1714 m. Rusijos Baltijos laivynas turėjo 27 linijinius laivus (42-74 patrankų), 9 fregatas (18-32 patrankų), 177 skampavėjas ir brigantinas. Skampavėjas naudojo ir Dunojuje bei Juodojoje jūroje karuose su osmanais.
Skampavėjos kovojo Ganguto mūšyje 1714 m. liepos 27 d. ir Grengamo mūšyje 1720 m., kuriuose Rusija įveikė Švedijos laivyną.