Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°53′25″ š. pl. 23°55′36″ r. ilg. / 54.89028°š. pl. 23.92667°r. ilg. / 54.89028; 23.92667
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Loveless (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: pl:Sobór Zwiastowania w Kownie
Makcukz (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 18: Eilutė 18:
{{ref}}
{{ref}}


[[Kategorija:Lietuvos stačiatikių cerkvės]]
[[Kategorija:Kauno cerkvės]]
[[Kategorija:Kauno cerkvės]]



01:40, 22 sausio 2010 versija

54°53′25″ š. pl. 23°55′36″ r. ilg. / 54.89028°š. pl. 23.92667°r. ilg. / 54.89028; 23.92667

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras
Rusiškas pavadinimas Собор в честь Благовещения Пресвятой Богородицы
Dekanatas Kauno-Klaipėdos
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Kaunas
Adresas Vytauto pr. 38
Statybinė medžiaga mūras
Pastatyta 1935 m.

Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras stovi Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvės.

Istorija

Pirmoji stačiatikių šventovė Kaune pastatyta XVI a. pabaigoje. 1620 m. karalius Zigmantas Vaza įsakė uždaryti cerkvę Senamiestyje. 1824 m. įsteigta Kauno stačiatikių parapija. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios Kaune pastatyta 16 cerkvių ir koplyčių.

Įgulos soborą pritaikius Lietuvos kariuomenės bažnyčiai, 1930 m. ministrų kabinetas Kristaus Prisikėlimo cerkvės padidinimui skyrė 75 000 litų. Tačiau nuspręsta ne plėsti jau esamą cerkvę, bet statyti naują – tam buvo skirta papildomai 10 000 litų. Kadangi šių lėšų neužteko, buvo panaudotos tikinčiųjų aukos (iš viso kainavo apie 170 000 litų).

Cerkvės projektą 1932 m. parengė architektas Edmundas Frykas. Statybos darbai pradėti tų pačių metų vasarą ir tęsėsi iki 1935 m. rudens. Projektuodamas pastatą architektas stengėsi interpretuoti keleriopas tradicinių Rusijos cerkvių formas. Skirtingai nei senojoje cerkvėje, čia dominuoja kupolinė kompozicija. [1]

1937 m. parapijoje buvo 4560 tikinčiųjų, 2 šventikai. Nuo lapkričio iki balandžio mėn. būdavo Dievo Motinos iš Surdegio vienuolyno ikona, kuri sobore yra ir dabar.

1945 m. parapijoje buvo 580 tikinčiųjų. 1947 m. sovietų valdžia parapiją įregistravo kartu su Kristaus Prisikėlimo cerkve. 1957 m. soborui priklausė 2385 stačiatikiai. [2]

Šaltiniai

  1. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. - K.: VDU leidykla, 2001. - 39-40 psl. - ISBN 9986-501-81-4
  2. http://www.orthodoxy.lt/index.php/where,eparhia;sub,kaun-klayp;sub3,175