Alančių dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 55°31′15″ š. pl. 24°33′13″ r. ilg. / 55.52083°š. pl. 24.55361°r. ilg. / 55.52083; 24.55361
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
S Panaikinta kategorija "Panevėžio rajonas"; Pridėta kategorija "Panevėžio rajono paveldas" (naudojant HotCat)
Iulius (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{coord|55|31|15|N|24|33|13|E|type:landmark|display=title}}
[[Vaizdas:Alantes Manor.jpg|thumb|271px|Alančių dvaras 2006 m.]]
[[Vaizdas:Alantes Manor.jpg|thumb|271px|Alančių dvaras 2006 m.]]
'''Alančių dvaras''' yra istoristinio stiliaus pastatų ansamblis [[Alantės]]e, [[Panevėžio rajonas|Panevėžio raj.]]. Dabartinė dvarvietė susiformavo [[XIX amžius|XIX]] amžiaus antrojoje pusėje. Tuo metu įrengtas mišraus tipo [[parkas]], pastatyti [[istorizmas|istorizmo]] epochos pastatai.
'''Alančių dvaras''' yra istoristinio stiliaus pastatų ansamblis [[Alantės]]e, [[Panevėžio rajonas|Panevėžio raj.]]. Dabartinė dvarvietė susiformavo [[XIX amžius|XIX]] amžiaus antrojoje pusėje. Tuo metu įrengtas mišraus tipo [[parkas]], pastatyti [[istorizmas|istorizmo]] epochos pastatai.

12:04, 10 sausio 2010 versija

55°31′15″ š. pl. 24°33′13″ r. ilg. / 55.52083°š. pl. 24.55361°r. ilg. / 55.52083; 24.55361

Alančių dvaras 2006 m.

Alančių dvaras yra istoristinio stiliaus pastatų ansamblis Alantėse, Panevėžio raj.. Dabartinė dvarvietė susiformavo XIX amžiaus antrojoje pusėje. Tuo metu įrengtas mišraus tipo parkas, pastatyti istorizmo epochos pastatai.

Dvare buvo 15 pastatų. Dabar išlikęs ansamblis iš 6 pastatų, 2 iš jų - rūmai ir oficina - griuvėsiai. Yra didelis (14,7 ha) parkas. Per jo teritoriją teka kanalizuotas Alantos upelis. Parke auga 13 vietinės ir 7 introdukuotų rūšių medžių (labiausiai paplitę paprastieji ąžuolai, juodosios pušys, europiniai maumedžiai, didžialapės liepos).

Iki Liublino unijos Alantės ėjo iš rankų į rankas. 1569 m. Alančių ir aplinkinių kaimų žemes pagal kontraktą gavo Vilniaus pakamaris Levonija, kilęs iš kunigaikščių Žilinskų giminės.

1696 m. Alančių žemes iš Trakų vaivados Aleksandro Oginskio įsigijo Ukmergės žemės teisėjas Andrius Širvinskas. Po pastarojo mirties jo našlė Petronėlė Talatovaitė ir 4 jos sūnūs 1716 m. atidavė Alančius už skolas kreditoriams. 1718 m. juos nupirko Mykolas Franskevičius. 1777 m. Alančius valdė Smolensko vaivada Jonas Franskevičius, o 1795 m. Alančių savininkais buvo Adomas ir Ieva Staševičiai. Nuo 1876 dvarą įsigijo Antanas Rudamina iš Dusetiškių Rudaminų giminės, karaliaus rotmistro, Vilniaus tribunolo maršalo Petro Rudaminos anūkas.

Po Antano Rudaminos mirties, 1884 m., kurį laiką turto reikalais rūpinosi brolis Ričardas, nes dukterys dar buvo nepilnametės. Kai 1896 m. Florencijoje mirė Rudaminos žmona Elena Rudaminienė-Žoltauskaitė, dvaro paveldėtojomis liko Ieva ir Marija-Magdalena Rudaminaitės. Jos buvo ir 1909 m. statytos Šilų Šv. Jėzaus Vardo bažnyčios fundatorės. Tarpukario Lietuvoje Alančiuose serganti panelė Magdalena Rudaminaitė dar turėjo garsiausio savo giminės atstovo - Tėvo Andriaus Rudaminos (1596-1631) paveikslą su lotynišku ir lietuvišku įrašais.

XIX a. pabaigoje dvaro ansamblį sudarė 8 statiniai: dvaro rūmai, oficina, keli ūkiniai pastatai. Tuo metu Alančiams priklausė du užusieniai - Pašilės ir Pabėgės - su gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, taip pat Anitavo palivarkas, iš viso 996 dešimtinės žemės. 1923 m. Alančių dvare buvo vienas ūkinis kiemas su 83 gyventojais, 1940 m. aprašant dvarą pažymėta, kad jis labai didelis, parkas senas, į vidų įeinama pro plačius stilingus mūro vartus. Ten pat rašoma, kad dvaras visiškai tuščias ir tik maža jo dalis nuomininkų apgyvendinta.

1940 m. nacionalizuojamą dvarą valdė Magdalenos Rudaminaitės įpėdiniai. Tuo metu jam priklausė 80 hektarų. Netrukus Rudaminos pasitraukė iš Lietuvos, palikdami nuomariu sergančią Emiliją Rudaminaitę, kuri mirė apie 1950 m.

Nuorodos