Sinapsė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
iw |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{cleanup}} |
{{cleanup}} |
||
[[vaizdas:Sinapse.jpg|thumb|200px|Sinapsės sandara]] |
[[vaizdas:Sinapse.jpg|thumb|200px|Sinapsės sandara]] |
||
'''Sinapsė''' (gr. σύν, ''syn'' = kartu, ἅπτειν, ''haptein'' = sugriebti, čiupti, pa/liesti) - tai jungtis tarp dviejų [[neuronas|neuronų]], tiksliau tarp vieno neurono [[aksonas|aksono]] ir kito neurono [[dendritas|dendrito]]. Sinapsę sudaro presinapsinė membrana (aksono svogūnėlio - taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas - membrana), postsinapsinė membrana (dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų. |
|||
| ⚫ | Kai nervinis [[impulsas]] pasiekia aksono svogūnėlį, jo [[membrana]] tampa pralaidi kalio [[jonai|jonams]], kurie, patekę į vidų, paveikia [[aktinas|aktino]] [[filamentai|filamentus]] taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytos [[mediaroriai|mediatoriaus]], link presinapsinės membranos. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriai išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susijungia su membranos receptoriais. |
||
Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta postsinapsinės membranos [[depoliarizacija]] arba [[hiperpoliarizacija]]. [[Poliariškumas|Poliariškumo]] pokytis gali būti įvairus, todėl postsinapsiniai [[potencialas|potencialai]] vadinami laipsniškais. |
|||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Biofizika]] |
|||
[[Kategorija:Neurofiziologija]] |
|||
| ⚫ | |||
[[cs:Synapse]] |
|||
| ⚫ | |||
[[da:Synapse]] |
|||
[[de:Synapse]] |
|||
[[en:Synapse]] |
|||
[[es:Sinapsis]] |
|||
[[et:Sünaps]] |
|||
[[fi:Synapsi]] |
|||
[[fr:Synapse et transmission synaptique]] |
|||
[[he:סינפסה]] |
|||
[[it:S.Y.N.A.P.S.E. - Pericolo in rete]] |
|||
[[ja:シナプス]] |
|||
[[nl:Synaps]] |
|||
[[pl:Synapsa]] |
|||
[[pt:Sinapse]] |
|||
[[uk:Синапс]] |
|||
22:42, 11 gegužės 2006 versija
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Sinapsė (gr. σύν, syn = kartu, ἅπτειν, haptein = sugriebti, čiupti, pa/liesti) - tai jungtis tarp dviejų neuronų, tiksliau tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito. Sinapsę sudaro presinapsinė membrana (aksono svogūnėlio - taip vadinamas sustorėjęs aksono galiukas - membrana), postsinapsinė membrana (dendrito membrana) ir sinapsinis plyšys tarp šių membranų.
Kai nervinis impulsas pasiekia aksono svogūnėlį, jo membrana tampa pralaidi kalio jonams, kurie, patekę į vidų, paveikia aktino filamentus taip, kad jie ima tempti sinapsines pūsleles, pripildytos mediatoriaus, link presinapsinės membranos. Pūslelėms susiliejus su membrana, mediatoriai išsilieja į sinapsinį plyšį. Difuzijos būdu jie pasiekia postsinapsinę membraną ir susijungia su membranos receptoriais.
Priklausomai nuo receptoriaus ir mediatoriaus tipo, įvyksta postsinapsinės membranos depoliarizacija arba hiperpoliarizacija. Poliariškumo pokytis gali būti įvairus, todėl postsinapsiniai potencialai vadinami laipsniškais.
Neuronas sugeba palyginti ir susumuoti jį pasiekiančią informaciją prieš perduodamas ją kitam neuronui. Kadangi gaunamų impulsų pobūdis nesiskiria, vienintelis būdas tai padaryti yra sumavimas. Nuo rezultato priklauso, ar sukuriamas veikimo potencialas ir ar neuronas siunčia impulsą.