Miškų revizija: Skirtumas tarp puslapio versijų
n |
S →Istorija: VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
||
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
[[1558]] m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]] paliepė Mscibogavo (dab. [[Mscibava]], [[Valkavisko rajonas]]) seniūnui [[Grigalius Valavičius|Grigaliui Valavičiui]] revizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valstybinius miškus, nustatyti jų ir privačių miškų ribas, sutvarkyti valstybės miškų apsaugą, galimybę juose kurti [[miestas|miestus]], [[miestelis|miestelius]], [[kaimas|kaimus]] ir surašyti jau esančius, parinkti vietas apsistoti per medžioklę didžiajam kunigaikščiui, nustatyti žvėrių perėjas; visa tai pažymėti žemėlapyje. |
[[1558]] m. Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]] paliepė Mscibogavo (dab. [[Mscibava]], [[Valkavisko rajonas]]) seniūnui [[Grigalius Valavičius|Grigaliui Valavičiui]] revizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valstybinius miškus, nustatyti jų ir privačių miškų ribas, sutvarkyti valstybės miškų apsaugą, galimybę juose kurti [[miestas|miestus]], [[miestelis|miestelius]], [[kaimas|kaimus]] ir surašyti jau esančius, parinkti vietas apsistoti per medžioklę didžiajam kunigaikščiui, nustatyti žvėrių perėjas; visa tai pažymėti žemėlapyje. |
||
Miškų revizijos vadovas G. Valavičius atliko [[Dniepras|Dniepro]] ir [[Nemunas|Nemuno]] baseinų reviziją: aprašė Pietų [[Ukraina|Ukrainos]], Pietų ir Vakarų [[Baltarusija|Baltarusijos]], Pietų Lietuvos ([[Gardinas]], [[Alytus]], [[Merkinė]], [[Prienai]], [[Birštonas]], [[Darsūniškis]], [[Rumšiškės]], [[Kaunas]], [[Veliuona]], [[Skirsnemunė]] ir [[Jurbarkas]]) miškus. Ją ribas pažymėjo žemėlapyje ([[XIX a.]] antroje pusėje jo jau nerasta), nurodė atstumus iki artimesnių vietovių, surašė įsikūrusiuosius miškuose, kad būtų galima sužinoti, kuo remdamiesi savininkai valdo žemes, kiek tokių yra ir kokios jų prievolės. Jo atliktą miškų reviziją, kaip labai svarbų to laikotarpio dokumentą, [[1867]] m. ([[1873]] m. – su minimų vietovių, pavardžių abėcėline rodykle publikavo [[Vilniaus archeografijos komisija]] pavadinimu „Revizija pušč i perechodov zverinnych v byvšem Velikom Knjažestve Litovskom“. |
Miškų revizijos vadovas G. Valavičius atliko [[Dniepras|Dniepro]] ir [[Nemunas|Nemuno]] baseinų reviziją: aprašė Pietų [[Ukraina|Ukrainos]], Pietų ir Vakarų [[Baltarusija|Baltarusijos]], Pietų Lietuvos ([[Gardinas]], [[Alytus]], [[Merkinė]], [[Prienai]], [[Birštonas]], [[Darsūniškis]], [[Rumšiškės]], [[Kaunas]], [[Veliuona]], [[Skirsnemunė]] ir [[Jurbarkas]]) miškus. Ją ribas pažymėjo žemėlapyje ([[XIX a.]] antroje pusėje jo jau nerasta), nurodė atstumus iki artimesnių vietovių, surašė įsikūrusiuosius miškuose, kad būtų galima sužinoti, kuo remdamiesi savininkai valdo žemes, kiek tokių yra ir kokios jų prievolės. Jo atliktą miškų reviziją, kaip labai svarbų to laikotarpio dokumentą, [[1867]] m. ([[1873]] m. – su minimų vietovių, pavardžių abėcėline rodykle publikavo [[Vilniaus archeografijos komisija]] pavadinimu „Revizija pušč i perechodov zverinnych v byvšem Velikom Knjažestve Litovskom“.<ref>{{VLE|XV|242|[[Algirdas Baltutis]]|Miškų revizija}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
11:46, 7 sausio 2010 versija
Miškų revizija – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valstybinių miškų (girių) patikrinimas ir aprašymas, darytas 1559 m. per Valakų reformą.
Istorija
1558 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas paliepė Mscibogavo (dab. Mscibava, Valkavisko rajonas) seniūnui Grigaliui Valavičiui revizuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės valstybinius miškus, nustatyti jų ir privačių miškų ribas, sutvarkyti valstybės miškų apsaugą, galimybę juose kurti miestus, miestelius, kaimus ir surašyti jau esančius, parinkti vietas apsistoti per medžioklę didžiajam kunigaikščiui, nustatyti žvėrių perėjas; visa tai pažymėti žemėlapyje.
Miškų revizijos vadovas G. Valavičius atliko Dniepro ir Nemuno baseinų reviziją: aprašė Pietų Ukrainos, Pietų ir Vakarų Baltarusijos, Pietų Lietuvos (Gardinas, Alytus, Merkinė, Prienai, Birštonas, Darsūniškis, Rumšiškės, Kaunas, Veliuona, Skirsnemunė ir Jurbarkas) miškus. Ją ribas pažymėjo žemėlapyje (XIX a. antroje pusėje jo jau nerasta), nurodė atstumus iki artimesnių vietovių, surašė įsikūrusiuosius miškuose, kad būtų galima sužinoti, kuo remdamiesi savininkai valdo žemes, kiek tokių yra ir kokios jų prievolės. Jo atliktą miškų reviziją, kaip labai svarbų to laikotarpio dokumentą, 1867 m. (1873 m. – su minimų vietovių, pavardžių abėcėline rodykle publikavo Vilniaus archeografijos komisija pavadinimu „Revizija pušč i perechodov zverinnych v byvšem Velikom Knjažestve Litovskom“.[1]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Baltutis. Miškų revizija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 242 psl.