Mežuotnė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
26 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
VLE parametrų reikšmių užpildymas.
S (VLE parametrų reikšmių užpildymas.)
}}
[[Vaizdas:4208LielupeMezotne.jpg|thumb|290px|Lielupė prie Mežuotnės]]
'''Mežuotnė''' – gyvenvietė [[Latvija|Latvijoje]], [[Žiemgala|Žiemgaloje]], [[Bauskės rajonas|Bauskės rajone]], [[Lielupė]]s kairiajame krante, 10  km į vakarus nuo Bauskės ir 40  km į pietus nuo [[Ryga|Rygos]]. Mežuotnės [[savivaldybė]]s, [[pagastas|pagasto]] centras. Stovi [[Mežuotnės pilis]].
 
== Geografija ==
 
Gyvenvietės plotas – 11, 9  km², savivaldybės – 75,32  km². Gyvenvietės gyventojų [[2006]] m. apie 500, savivaldybės – 1860. Ribojasi su Bauskės rajono [[Iecava|Iecavos]], [[Cuodė]]s, [[Rundalė]]s, [[Viesturai|Viesturų]] pagastais ir [[Jelgavos rajonas|Jelgavos rajono]] [[Sidrabenė]]s pagastu.
 
Aukščiausia vieta – 28,9 m virš jūros lygio.
Manoma, kad Mežuotnė (''Medscina'') buvo pažymėta [[XII a.]] arabų geografo [[Al Idrisis|al Idrisio]] sudarytame žemėlapyje. [[XIII a.]] istorijos šaltiniuose Mežuotnė vadinama ''eastrum Mezoten''. XIII a. vokiečių kronikose Mežuotnė paminėta kaip reikšmingas Rytų Žiemgalos centras. Pilį [[1219]]–[[1220]] m. užėmė ir sugriovė [[Rygos vyskupas|Rygos vyskupo]] Alberto kariuomenė, panaudojusi vietiniams gyventojams dar nepažįstamą ugnies ir akmenų svaidymo techniką. Manoma, XIII a. trečiame dešimtmetyje čia buvo Žiemgalos vyskupo sostinė. Po [[1236]] m. [[Saulės mūšis|Saulės mūšio]] [[Baltai|baltų]] žemių užkariautojams stiprinant jėgas, [[1242]] m. popiežiaus [[Inocentas IV|Inocento IV]] legatas [[Vilhelmas Modenietis]] Mežuotnę atidavė valdyti [[LO|Livonijos ordinui]]. Tačiau žiemgaliai pilį atstatė ir per [[1258]]–[[1272]] m. sukilimą ji buvo vienu svarbiausių pasipriešinimo centrų.
 
Pasak [[Vartbergės kronika|Vartbergės kronikos]], [[1321]] m. balandžio mėn. Livonijos ordino magistrui [[Gerhardas fon Jorkas|Gerhardui fon Jorkui]] įsakius Mežotnėje pastatyta nauja medinė pilis, bet ją [[1346]] m. užėmė ir sudegino [[lietuviai]]. Po [[1346]] m. pilis nebuvo atstatyta. Paskutinysis ordino magistras [[Gotthard von Kettler|Gothardas Ketleris]] Mežuotnę prijungė prie [[Kuršo hercogystė]]s, o tuo pačiu ir prie [[ATR|Abiejų Tautų respublikos]]. [[1737]] m. žemių šeimininku tapo [[Ernstas Johanas Bironas]]. [[1797]]–[[1802]] m. architektas [[Džakomas Kvarengis]] ([[1744]]–[[1817]]) [[Rusija|Rusijos]] [[caras|caro]] [[Pavelas I|Pavelo I]] vaikų guvernantei Šarlotei fon Lyven pastatė [[Mežuotnės pilis|Mežuotnės rūmus]]. [[XIX a.]] Mežuotnėje buvo du dvarai Mežuotnės ir pastoriaus. Nuo [[XVII a.]] veikė [[brokatas|brokato]], [[gobelenas|gobelenų]] audimo, apmušalų gamybos [[manufaktūra]], [[salietra|salietros]] virykla. <ref>Gintautas Ereminas. {{VLE|XV|17|[[Gintautas Ereminas]]|Mežuotnė}}, 17 psl. </ref> Nuo [[1921]] m. agrarinės reformos iki [[1940]] m. ir nuo [[1990]] m. Mežuotnė priklauso Latvijai.
 
== Nuorodos ==
427 096

pakeitimai

Naršymo meniu