Kumelionių piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°31′19.2″ š. pl. 23°19′53.5″ r. ilg. / 54.522000°š. pl. 23.331528°r. ilg. / 54.522000; 23.331528
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas.
Eilutė 18: Eilutė 18:
|registro Nr. = AR331 / 22971, 22972, 5087 /A227KP
|registro Nr. = AR331 / 22971, 22972, 5087 /A227KP
}}
}}
'''Kumelionių piliakalnis su gyvenviete''', ''Marijampolė'' – [[piliakalnis]] (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR331; unikalus objekto MC kodas 5087; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A227KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22972) [[Marijampolės savivaldybė]]s teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo [[Kumelionys|Kumelionių]] kaimo, [[Marijampolės kaimiškoji seniūnija]], [[Šešupė]]s kairiajame krante.
'''Kumelionių piliakalnis su gyvenviete''', ''Marijampolė'' – [[piliakalnis]] (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR331; unikalus objekto MC kodas 5087; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. A227KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22972) [[Marijampolės savivaldybė]]s teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo [[Kumelionys|Kumelionių]] kaimo, [[Marijampolės kaimiškoji seniūnija]], [[Šešupė]]s kairiajame krante.


== Piliakalnis ==
== Piliakalnis ==
Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos [[slėnis|slėnio]] daubos, iš šiaurės - gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15-16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė [[papėdės gyvenvietė|gyvenvietė]], kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.
Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos [[slėnis|slėnio]] daubos, iš šiaurės - gilus [[Uosupėlis|Uosupėlio]] slėnis. Šlaitai statūs, 15–16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė [[papėdės gyvenvietė|gyvenvietė]], kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.


== Tyrimai ==
== Tyrimai ==
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios [[Kultūrinis sluoksnis|kultūrinio sluoksnio]] storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], [[strėlė|strėlių]] antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, [[geležies rūda|geležies rūdos]] lydymo krosnelių liekanų, molinių [[tiglis|tiglių]] gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – [[XI a.]] <ref>{{VLE|XI|253|}} </ref>
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus [[1968]] m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas [[Vytautas Daugudis]]. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios [[Kultūrinis sluoksnis|kultūrinio sluoksnio]] storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos [[keramika|keramikos]], [[strėlė|strėlių]] antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, [[geležies rūda|geležies rūdos]] lydymo krosnelių liekanų, molinių [[tiglis|tiglių]] gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki [[X a.]]- [[XI a.]], gyvenvietėje gyventa [[III a.]] – [[XI a.]] <ref>{{VLE|XI|253|}}</ref>


Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].
Radinius saugo [[Lietuvos nacionalinis muziejus]].
Eilutė 41: Eilutė 41:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{ref}}
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.121. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - KPC A. F.1. Ap.1. B.30. P.166-175.
* Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.&nbsp;121. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - KPC A. F.1. Ap.1. B.30. P.166-175.
* A.Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytne. Warszawa, 1956. T.I. P.258.
* A.Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytne. Warszawa, 1956. T.I. P.258.
* [[Pranas Kulikauskas]]. Užnemunės piliakalniai I - XIII a. V.,1982. P.22-23, 7
* [[Pranas Kulikauskas]]. Užnemunės piliakalniai I - XIII a. V.,1982. P.22-23, 7

10:23, 7 sausio 2010 versija

Kumelionių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Kumelionių piliakalnis
Kumelionių piliakalnis
Koordinatės
54°31′19.2″ š. pl. 23°19′53.5″ r. ilg. / 54.522000°š. pl. 23.331528°r. ilg. / 54.522000; 23.331528
Vieta Marijampolės savivaldybė
Seniūnija Marijampolės kaimiškoji seniūnija
Aukštis 15-16 m
Plotas 38x6,5
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmečio I p. - XI a.
Žvalgytas 1968
Registro Nr. AR331 / 22971, 22972, 5087 /A227KP

Kumelionių piliakalnis su gyvenviete, Marijampolėpiliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR331; unikalus objekto MC kodas 5087; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A227KP) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22972) Marijampolės savivaldybės teritorijoje, 1,5 km į pietus nuo Kumelionių kaimo, Marijampolės kaimiškoji seniūnija, Šešupės kairiajame krante.

Piliakalnis

Iš pietų ir rytų piliakalnį juosia Šešupė ir jos slėnio daubos, iš šiaurės - gilus Uosupėlio slėnis. Šlaitai statūs, 15–16 m aukščio. Piliakalnio aikštelė pailga, 38x6,5 m dydžio (didesnioji jos dalis nuslinko į Šešupę) su apardytu pylimu. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovinė gyvenvietė, kuri užima 150 x 200 plotą. Ji nuo piliakalnio buvo atskirta 45 m ilgio ir 3 m aukščio pylimu bei apie 2 m gylio ir 6 m pločio grioviu.

Tyrimai

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai, tyrimų vadovas Vytautas Daugudis. Aikštelės ištirta 48 m², pylimo - 5 x 25 m plotas. Pylime rasta gynybinių įtvirtinimų liekanų, aikštelėje, kurios kultūrinio sluoksnio storis 0,6-0,8 m - lipdytos šiek tiek brūkšniuotu, grublėtu ir lygiu paviršiumi bei žiestos keramikos, strėlių antgalių. Gyvenvietėje ištirtas 50 m² plotas, jos kultūrinis sluoksnis 0,3-0,5 m storio. Rasta lipdytos ir žiestos keramikos, geležies rūdos lydymo krosnelių liekanų, molinių tiglių gabalėlių. Piliakalnis naudotas nuo I tūkstantmečio pradžios iki X a.- XI a., gyvenvietėje gyventa III a.XI a. [1]

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai

Piliūnų piliakalnis 18 km Piliakalnio piliakalnis (Marijampolė) 17 km
Meškučių piliakalnis 3 km
Pašlavančio piliakalnis 31 km
Šukių piliakalnis 27 km
Misviečių piliakalnis 28 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Norkūnų piliakalnis 41 km
Padovinio piliakalnis 7 km
Naujienėlės piliakalnis 13 km
Menkupių piliakalnis 17 km
Lakinskų piliakalnis 11,5 km Liudvinavo piliakalnis 5 km
Tarašiškių piliakalnis 6 km

Šaltiniai

  1. Kumelionių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 253 psl.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 121. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - KPC A. F.1. Ap.1. B.30. P.166-175.
  • A.Kaminski. Materialy do bibliografii archeologicznej Jacwiezy od I do XIII w. // Materialy Starozytne. Warszawa, 1956. T.I. P.258.
  • Pranas Kulikauskas. Užnemunės piliakalniai I - XIII a. V.,1982. P.22-23, 7

Nuorodos