Pereiti prie turinio

Didžioji Prūsijos kolonizacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

S
VLE parametrų reikšmių užpildymas.
S (wiki sintakse 3)
S (VLE parametrų reikšmių užpildymas.)
 
== Kolonizacijos paskatos ==
[[1709]]–[[1711]] m. visoje Prūsijoje ir Pietinėje Lietuvoje prasiautė [[maras]], o po epidemijos kilo badas, per kurį išmirė apie 160 000 lietuvininkų. Vien [[Labguvos apskritis|Labguvos apskrityje]] liko tušti 386 lietuvių ūkiai. <ref> {{VLE|XI|801|[[Algirdas Matulevičius]].|Didžioji Prūsijos {{VLE|XIkolonizacija}}, 801 psl. </ref> Labai išretėjus Lietuvos provincijos gyventojams, sumažėjo darbo jėgos valstybiniuose domenuose ir privačiuose dvaruose. Sumažėjo feodalų pajamos, ištuštėjo valstybės iždo kasa. Norint atkurti ekonomiką, pirmiausiai reikėjo atgaivinti žemės ūkį.
 
Prūsijos valdžia suorganizavo vokiečių, daugiausia ūkininkų, emigraciją į Mažąją Lietuvą. 1710-[[1736]] m. vien į [[Įsruties apskritis|Įsruties]], [[Ragainės apskritis|Ragainės]], [[Tilžės apskritis]] atkelta 23 000 kolonistų. Daugiausia atsikėlėlių atvyko iš [[Zalcburgas|Zalcburgo]] apylinkių.
Vietos gyventojai buvo verčiami [[baudžiauninkai]]s, diskriminuojami, o kolonistai - proteguojami. Prūsijoje apsigyvenę vokiečių valstiečiai ilgą laiką temokėjo [[činšas|činšą]], [[lažas|lažo]] nėjo, greičiau tapdavo [[kulmiškiai]]s. O tai stiprino ir jų ekonominę bazę. Netgi vokiškiems miestams [[Magdeburgo teisė]]s buvo suteikiamos greičiau.
 
Kolonizaciją vykdė Domenų komisija, nuo [[1721]] m. [[Didžioji domenų komisija]], kuriai pavaldūs buvo [[Karaliaučiaus karo ir domenų rūmai]]. Pagal komisijos instrukcijas valstiečių žemes permatavo kareivių komandos, paskirstytos po valsčius ir vadovaujamos karininkų, nes bijota pasipriešinimo. Buvo nustatoma, kurie vietinių gyventojų lietuvininkų ir kolonistų vokiečių kaimiečių ūkiai geri ir kurie blogi. Tai buvo teisinis pagrindas iš dalies lietuvių valstiečių atimti ūkius, degraduoti juos į žemiausius socialinius sluoksnius, vadinamuosius laisvuosius žmones, taip buvo sudaryti germanizavimo socialiniai ir ekonominiai pagrindai. <ref> {{VLE|IV|727|[[Algirdas Matulevičius]].|Didžioji Prūsijos {{VLE|IVkolonizacija}}, 727 psl. </ref>
 
== Pasekmės ==
Iki maro Prūsijoje buvo 54 vokiški ir 32 lietuviškus valsčiai. Lietuviškose apskrityse veikė 449 pradžios mokyklos, iš jų 340 mokyta vien [[lietuvių kalba]].
Dėl kolonizacijos ir germanizacijos nuo [[XIX a.]] vidurio iki [[1925]] m. Mažojoje Lietuvoje (be [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]]) lietuviškai kalbančių lietuvininkų sumažėjo nuo 139 000 iki 8000. <ref>{{VLE|X}}, |388||Didžioji psl.Prūsijos kolonizacija}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
427 096

pakeitimai