Vida Krištolaitytė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
| Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
Kūrybai įtaką darė lietuvių išeivių avangardistų kūryba, ekspresionizmas, Niujorko mokykla. Meistriškai įvaldė figūrinę tapybą, plėtojo portreto, natiurmorto, peizažo žanrą. Jau ankstyvuose grafikos („Tremtiniai“ [[1960]] m., „Vietnamo motina“ [[1966]] m., „Didvyrio liekanos“ [[1974]] m.) ir tapybos („Baltas debesis“ [[1973]] m., „Liūdesys“ [[1987]] m.) paveiksluose, bei vėlesnėje kūryboje (tapybos ciklai „Aušros vartų deivės“ [[1998]] m., „Juodi paukščiai-pavargę angelai“, „Sielos peizažai“, abu [[1999]] m., „Pianistei [[Aldona Dvarionaitė|Aldonai Dvarionaitei]] atminti“ [[2001]] m., piešinių ciklas „Dievai ir žmonės“ [[2004]] m.) ryški įtaigi meninė stilistika. Kūryboje atsispindi tėviškės netekties drama, nerimastingų išgyvenimų, vidinių būsenų pasaulis. Tapyba pasižymi savitu spalvos pojūčiu, veržliu, dinamišku potėpiu, piešiniai – ekspresyvia, virtuoziška linija. |
Kūrybai įtaką darė lietuvių išeivių avangardistų kūryba, ekspresionizmas, Niujorko mokykla. Meistriškai įvaldė figūrinę tapybą, plėtojo portreto, natiurmorto, peizažo žanrą. Jau ankstyvuose grafikos („Tremtiniai“ [[1960]] m., „Vietnamo motina“ [[1966]] m., „Didvyrio liekanos“ [[1974]] m.) ir tapybos („Baltas debesis“ [[1973]] m., „Liūdesys“ [[1987]] m.) paveiksluose, bei vėlesnėje kūryboje (tapybos ciklai „Aušros vartų deivės“ [[1998]] m., „Juodi paukščiai-pavargę angelai“, „Sielos peizažai“, abu [[1999]] m., „Pianistei [[Aldona Dvarionaitė|Aldonai Dvarionaitei]] atminti“ [[2001]] m., piešinių ciklas „Dievai ir žmonės“ [[2004]] m.) ryški įtaigi meninė stilistika. Kūryboje atsispindi tėviškės netekties drama, nerimastingų išgyvenimų, vidinių būsenų pasaulis. Tapyba pasižymi savitu spalvos pojūčiu, veržliu, dinamišku potėpiu, piešiniai – ekspresyvia, virtuoziška linija. |
||
Nuo [[1962]] m. dalyvauja parodose; individualios parodos surengtos JAV ir Lietuvoje ([[1998]]-[[2005]] m.). Kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]]. |
Nuo [[1962]] m. dalyvauja parodose; individualios parodos surengtos JAV ir Lietuvoje ([[1998]]-[[2005]] m.). Kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]], [[Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus]].<ref>{{VLE|XI|80|[[Irena Feldmanaitė]]|Vida Krištolaitytė}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
| Eilutė 43: | Eilutė 43: | ||
{{DEFAULTSORT:Krištolaitytė Vida }} |
{{DEFAULTSORT:Krištolaitytė Vida }} |
||
[[Kategorija:Lietuvos tapytojai]] |
[[Kategorija:Lietuvos tapytojai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos grafikai]] |
[[Kategorija:Lietuvos grafikai]] |
||
19:04, 6 sausio 2010 versija
| Vida Krištolaitytė, Krištolaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1939 m. sausio 26 d. Kaune |
| Veikla | Lietuvos tapytoja, grafikė. |
Vida Krištolaitytė, Krištolaitis (g. 1939 m. sausio 26 d. Kaune) – Lietuvos tapytoja, grafikė.
Biografija
1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją. 1949 m. gyveno JAVm Čikagoje, nuo 1964 m. - Niujorke. 1961 m. baigė dailės pedagogiką Ilinojaus universitete. 1961-1964 m. tapybą ir grafiką studijavo Čikagos dailės institute, 1967 m. baigė Niujorko Frato meno institutą. Nuo 1961 m. dėstė dailę JAV mokyklose.
Kūryba
Kūrybai įtaką darė lietuvių išeivių avangardistų kūryba, ekspresionizmas, Niujorko mokykla. Meistriškai įvaldė figūrinę tapybą, plėtojo portreto, natiurmorto, peizažo žanrą. Jau ankstyvuose grafikos („Tremtiniai“ 1960 m., „Vietnamo motina“ 1966 m., „Didvyrio liekanos“ 1974 m.) ir tapybos („Baltas debesis“ 1973 m., „Liūdesys“ 1987 m.) paveiksluose, bei vėlesnėje kūryboje (tapybos ciklai „Aušros vartų deivės“ 1998 m., „Juodi paukščiai-pavargę angelai“, „Sielos peizažai“, abu 1999 m., „Pianistei Aldonai Dvarionaitei atminti“ 2001 m., piešinių ciklas „Dievai ir žmonės“ 2004 m.) ryški įtaigi meninė stilistika. Kūryboje atsispindi tėviškės netekties drama, nerimastingų išgyvenimų, vidinių būsenų pasaulis. Tapyba pasižymi savitu spalvos pojūčiu, veržliu, dinamišku potėpiu, piešiniai – ekspresyvia, virtuoziška linija.
Nuo 1962 m. dalyvauja parodose; individualios parodos surengtos JAV ir Lietuvoje (1998-2005 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.[1]
Šaltiniai
- ↑ Irena Feldmanaitė. Vida Krištolaitytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 80 psl.