Valteris Didžys: Skirtumas tarp puslapio versijų
cat. |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
| Eilutė 36: | Eilutė 36: | ||
[[1918]] m. vienas Prūsų ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]]) tautinės tarybos steigėjų ir narių, [[Tilžės aktas|Tilžės akto]] signataras. 1918-[[1920]] m. teikė paramą besikuriančiai [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos Respublikos kariuomenei]]. [[1924]]-[[1939]] m. gyveno [[Klaipėda|Klaipėdoje]], dirbo gydytoju. Pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas. |
[[1918]] m. vienas Prūsų ([[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]]) tautinės tarybos steigėjų ir narių, [[Tilžės aktas|Tilžės akto]] signataras. 1918-[[1920]] m. teikė paramą besikuriančiai [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos Respublikos kariuomenei]]. [[1924]]-[[1939]] m. gyveno [[Klaipėda|Klaipėdoje]], dirbo gydytoju. Pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas. |
||
Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. [[1926]] m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ [[komandoras]], savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. [[1926]] m. Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą, Lietuvos automobilių sporto čempionas. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje [[1938]] m. laimėjo buriavimo aukso medalį. Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kauną. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Ten [[1946]] m. atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininkas. [[1947]] m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II [[Fuldos aktas]]), kuriuo reikalaujama Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. [[1949]] m. emigravo į Australiją, apsigyveno Altonoje (Melburno metropolinė teritorija). Rėmė Lietuvių namų Melburne statybą. Su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki [[1952]] m. |
Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. [[1926]] m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ [[komandoras]], savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. [[1926]] m. Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą, Lietuvos automobilių sporto čempionas. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje [[1938]] m. laimėjo buriavimo aukso medalį. Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kauną. [[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Ten [[1946]] m. atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininkas. [[1947]] m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II [[Fuldos aktas]]), kuriuo reikalaujama Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. [[1949]] m. emigravo į Australiją, apsigyveno Altonoje (Melburno metropolinė teritorija). Rėmė Lietuvių namų Melburne statybą. Su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki [[1952]] m.<ref>{{VLE|IV|739|[[Algirdas Matulevičius]]|Valteris Didžys}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
| Eilutė 42: | Eilutė 42: | ||
{{DEFAULTSORT:Didžys, Valteris }} |
{{DEFAULTSORT:Didžys, Valteris }} |
||
[[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] |
[[Kategorija:Lietuvos gydytojai]] |
||
[[Kategorija:Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai]] |
[[Kategorija:Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai]] |
||
19:03, 6 sausio 2010 versija
| Valteris Didžys | |
|---|---|
| Gimė | 1896 m. lapkričio 16 d. Ungura, dab. Vengoževas, Lenkija |
| Mirė | 1977 m. spalio 21 d. (80 metų) Melburnas, Australija |
| Veikla | Lietuvos ir Australijos visuomenės veikėjas, gydytojas. |
Valteris Didžys (1896 m. lapkričio 16 d. Ungura, dab. Vengoževas, Lenkija – 1977 m. spalio 21 d. Melburnas, Australija) – Lietuvos ir Australijos visuomenės veikėjas, gydytojas.
Biografija
Baigė Miuncheno universiteto medicinos fakultetą. 1923 m. daktaras.
1918 m. vienas Prūsų (Mažosios Lietuvos) tautinės tarybos steigėjų ir narių, Tilžės akto signataras. 1918-1920 m. teikė paramą besikuriančiai Lietuvos Respublikos kariuomenei. 1924-1939 m. gyveno Klaipėdoje, dirbo gydytoju. Pirmasis ėmė organizuoti krašto lietuvių mokyklas.
Lietuvių gydytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. 1926 m. Klaipėdoje įsteigto lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komandoras, savo jachta „Rūta“ laimėjo prizų tarptautinėse regatose. 1926 m. Klaipėdoje įsteigė automobilininkų klubą, Lietuvos automobilių sporto čempionas. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje 1938 m. laimėjo buriavimo aukso medalį. Naciams užgrobus Klaipėdos kraštą persikėlė į Kauną. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Ten 1946 m. atkurtos Mažosios Lietuvos tarybos vicepirmininkas. 1947 m. pasirašė Mažosios Lietuvos lietuvių protestą (II Fuldos aktas), kuriuo reikalaujama Karaliaučiaus kraštą prijungti prie Lietuvos. 1949 m. emigravo į Australiją, apsigyveno Altonoje (Melburno metropolinė teritorija). Rėmė Lietuvių namų Melburne statybą. Su kitais įsteigė Mažosios Lietuvos bičiulių draugiją, kuri veikė iki 1952 m.[1]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Matulevičius. Valteris Didžys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 739 psl.