Teisutis Makačinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
| Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ ([[1990]] m.), dvi simfonijetės ([[1994]] m., „Pacem relinquo vobis“ [[1998]] m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui ([[1991]] m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui ([[2005]] m.), simfonija „in H“ ([[2002]] m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui ([[2004]] m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ ([[1975]] m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui ([[2008]] m.), 3 siuitas fortepijonui ([[1963]] m., [[1968]] m., „Piemenų žaidimai“ [[1981]] m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu [[2003]] m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., [[1983]] m., [[1987]] m., 1990 m., [[1993]] m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ ([[1989]] m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ ([[1995]] m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ [[1962]] m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] operą „Birutė“ (1978 m.), [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]], [[Morisas Ravelis|M. Ravelio]] kūrinių. Kūrybai būdingas neoklasicistinis faktūros aiškumas, ryškus linearizmas, kontrapunkto principų įtaka, lietuvių liaudies melodikos bruožai, lakoniškumas. Parengė polifonijos teorijos metodikos darbų. |
Sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ ([[1990]] m.), dvi simfonijetės ([[1994]] m., „Pacem relinquo vobis“ [[1998]] m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui ([[1991]] m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui ([[2005]] m.), simfonija „in H“ ([[2002]] m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui ([[2004]] m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ ([[1975]] m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui ([[2008]] m.), 3 siuitas fortepijonui ([[1963]] m., [[1968]] m., „Piemenų žaidimai“ [[1981]] m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu [[2003]] m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., [[1983]] m., [[1987]] m., 1990 m., [[1993]] m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ ([[1989]] m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ ([[1995]] m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ [[1962]] m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] operą „Birutė“ (1978 m.), [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]], [[Morisas Ravelis|M. Ravelio]] kūrinių. Kūrybai būdingas neoklasicistinis faktūros aiškumas, ryškus linearizmas, kontrapunkto principų įtaka, lietuvių liaudies melodikos bruožai, lakoniškumas. Parengė polifonijos teorijos metodikos darbų.<ref>{{VLE|XIV|74|[[Adeodatas Tauragis]]|Teisutis Makačinas}}</ref> |
||
== Įvertinimas == |
== Įvertinimas == |
||
| Eilutė 44: | Eilutė 44: | ||
{{DEFAULTSORT:Makačinas Teisutis }} |
{{DEFAULTSORT:Makačinas Teisutis }} |
||
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai]] |
[[Kategorija:Lietuvos kompozitoriai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] |
[[Kategorija:Lietuvos muzikos pedagogai]] |
||
18:57, 6 sausio 2010 versija
| Teisutis Makačinas | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaune |
| Veikla | Lietuvos kompozitorius, pedagogas. |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
S. Šimkaus premijos, 1967 m., 1969 m. | |
Teisutis Makačinas (g. 1938 m. rugsėjo 5 d. Kaune) – Lietuvos kompozitorius, pedagogas.
Biografija
Tėvas Antanas Makačinas. 1961 m. baigė Lietuvos konservatorijos J. Juzeliūno kompozicijos klasę. Nuo 1959 m. Vilniaus konservatorijos dėstytojas, 1973-2001 m. muzikos teorijos ir kompozicijos skyriaus vedėjas. 1961-1967 m. dėstė ir Lietuvos konservatorijoje. Nuo 1985 m. Lietuvos konservatorijos (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas; nuo 1996 m. profesorius.
Kūryba
Sukūrė kūrinių orkestrui, tarp jų – simfonija styginiams (1985 m.), „Sinfonia giocosa“ (1990 m.), dvi simfonijetės (1994 m., „Pacem relinquo vobis“ 1998 m.), koncertas trimitui ir kameriniam orkestrui (1991 m.), koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui (2005 m.), simfonija „in H“ (2002 m.), simfonija koncertas trimitui, fliugelhornui ir dideliam pučiamųjų orkestrui (2004 m.), kantatų, tarp jų – „Pirčiupio pelenai“ (1960 m.), „Vilniui“ (1973 m.), „Saulės poema“ (1975 m.), kamerinių instrumentinių kūrinių, tarp jų – kvintetas 5 akordeonams (1990 m.), „Senojo Vilniaus aidai“ 3 valtornoms (1993 m.), „Atspindys“ styginių kvartetui (1999 m.), „Arkada“ akordeonui ir styginių kvartetui (2008 m.), 3 siuitas fortepijonui (1963 m., 1968 m., „Piemenų žaidimai“ 1981 m.), „Sąsiuvinis“ fortepijonui, 5 haikus balsui ir kameriniam ansambliui (abu 2003 m.), kūrinių vargonams, tarp jų – 5 sonatos (1963 m., 1983 m., 1987 m., 1990 m., 1993 m.), „Lietuviškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Armėniškas sąsiuvinis“ (1989 m.), „Senasis sąsiuvinis“ (1995 m.), vokalinių ciklų („Rudens akvarelės“ 1962 m.), dainų, chorų, dramos, spektaklių, kino filmų muzikos. Instrumentavo M. Petrausko operą „Birutė“ (1978 m.), J. Gruodžio, M. Ravelio kūrinių. Kūrybai būdingas neoklasicistinis faktūros aiškumas, ryškus linearizmas, kontrapunkto principų įtaka, lietuvių liaudies melodikos bruožai, lakoniškumas. Parengė polifonijos teorijos metodikos darbų.[1]
Įvertinimas
- S. Šimkaus premijos, 1967 m., 1969 m.
Šaltiniai
- ↑ Adeodatas Tauragis. Teisutis Makačinas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 74 psl.