Kapitalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:38, 6 sausio 2010 versija

Adamas Smitas laikomas vienu iš kapitalizmo teorijos pradininkų

Kapitalizmas plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė ir socialinė sistema, kurioje gamybos priemonės (taip pat vadinamos kapitalu) yra privačioje nuosavybėje, prekės ir darbo jėga perkama ir parduodama laisvoje rinkoje, pelnas reguliariai reinvestuojamas arba investuojamas į naujas technologijas ir ūkio šakas. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia rinkos jėgos, o ne valstybinė valdžia. Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis. Skirtingų rinkų laisvumas, taip pat taisyklės, kuriomis nustatoma kas gali ir kas negali būti privačia nuosavybe, dažniausiai yra viešosios politikos reikalas; dėl to daugelyje šalių egzistuoja vadinamosios „mišrios ekonomikos“.

Kapitalizmas ekonomikoje pradėtas institucionalizuoti Anglijoje tarp XVI ir XIX a., nors kai kurie kapitalistinio ūkio organizavimo principai egzistavo dar senovėje, o pirmieji merkantilinio kapitalizmo bruožai pasireiškė vėlyvaisiais viduramžiais.^[1]^[2] Kapitalizmas palaipsniui plito po Europą baigiantis feodalizmo epochai, o XIX-XX a. suteikė pagrindines priemones industrializacijai didžiojoje pasaulio dalyje. ^[3]

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kapitalizmo istorija.

Merkantilizmas

Pagrindinis straipsnis – Merkantilizmas.

Prancūzų uosto piešinys merkantilizmo klestėjimo laikotarpiu, 1638 m.

Teorijos

Daugelis teorijų, kurios vėliau buvo pavadintos kapitalizmo teorijomis, atsirado XVIII-XX a. - po to, kai prasidėjo pramoninis perversmas ir plėtėsi Europos imperializmas (tarp pagrindinių autorių – A.Smitas, D.Rikardo, K.Marksas), po Didžiosios krizės (pvz., Keinsas) ir Šaltojo karo metu (Hajekas, Frydmanas). Šie teoretikai kapitalizmą apibūdino kaip ekonominę sistemą, kurioje kapitalas yra privati nuosavybė, o ekonominiai sprendimai yra lemiami rinkos, t. y. susitarimų tarp pirkėjų ir pardavėjų.

Rinkos ekonomikai būdinga asmeninės iniciatyvos laisvė ir jos skatinimas, individo laisvė, verslininkystės dvasia bei įstatymais įtvirtintos nuosavybės ir sutarties garantijos, institucijos. Laisvosios rinkos šalininkai teigia, kad kapitalizmas ir rinkos ekonomika sukuria tinkamesnes prielaidas didesniam ekonominiam augimui ir privačiai asmens veiklai (verslui, profesijai, darbui), nei valstybės reguliavimu pagrįsta ekonomika, kurioje yra didesnis valdžios kišimosi laipsnis.

Dalis teoretikų teigia, kad pagrindinis kapitalizmo bruožas - privati nuosavybė, tuo tarpu kiti akcentuoja laisvą (žmogiškojo, finansinio ir kitokio) kapitalo, žinių, naujovių judėjimą (globalizaciją).

Dalis teoretikų (Friedrich Hayek) pabrėžia savireguliuojančios ekonomikos, kuri nėra centralizuotai planuojama vyriausybės, svarbą. Daugelis šių teorijų atkreipia dėmesį į įvairias rinkos ekonomikos garantijas (institutus), kurie Europoje buvo institucionalizuoti tarp XVI ir XIX a., įtvirtinant kolektyvinę asmenų teisę veikti kartu kaip „juridiniams asmenims“ (korporacijoms), teisę įgyti, turėti ir perleisti kitiems (fiziniams ir juridiniams) asmenims nuosavybę, gamybos veiksnius (žemę, darbą, žinias, know how), veikti laisvojoje rinkoje bei pretenduoti į valstybės užtikrinamas garantijas (teisingumą, teismus, teisinę apsaugą ir gynybą), o ne naudotis feodaline apsaugos ir įsipareigojimų sistema, užtikrinančia privačios nuosavybės teises.

Etimologija

Žodis „kapitalizmas“ susijęs su gyvulių prekyba ir nuosavybe senaisiais laikais. Manoma, kad jis kilęs iš lotynų kalbos capitalis, o šis – iš protoindoeuropiečių kaput, reiškiančio „galva“.

Nuorodos

↑ Banaji, Jairus (2007). „Islam, the Mediterranean and the rise of capitalism“. Journal Historical Materialism. Brill Publishers. 15: 47–74. doi:10.1163/156920607X171591.
↑ Capitalism. Encyclopedia Britannica. 2006.
↑ Scott, John (2005). Industrialism: A Dictionary of Sociology. Oxford University Press.

Šablonas:Link FA

[Banaji-1] Banaji, Jairus (2007). „Islam, the Mediterranean and the rise of capitalism“. Journal Historical Materialism. Brill Publishers. 15: 47–74. doi:10.1163/156920607X171591.

[britannica-2] Capitalism. Encyclopedia Britannica. 2006.

[Scott-3] Scott, John (2005). Industrialism: A Dictionary of Sociology. Oxford University Press.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:AdamSmith.jpg|thumb|right|180px|Adamas Smitas laikomas vienu iš kapitalizmo teorijos pradininkų]]
-'''Kapitalizmas''' plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė ir [[socialinė sistema]], kurioje [[gamybos priemonės]] (taip pat vadinamos [[Kapitalas|kapitalu]]) yra privačioje nuosavybėje, prekės ir [[darbo jėga]] perkama ir parduodama [[Laisvoji rinka|laisvoje rinkoje]], [[pelnas]] reguliariai reinvestuojamas arba investuojamas į naujas technologijas ir ūkio šakas. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia [[rinka|rinkos]] jėgos, o ne valstybinė valdžia. Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis. Skirtingų rinkų laisvumas, taip pat taisyklės, kuriomis nustatoma kas gali ir kas negali būti privačia nuosavybe, dažniausiai yra viešosios politikos reikalas; dėl to daugelyje šalių egzistuoja vadinamosios "mišrios ekonomikos".
+'''Kapitalizmas''' plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė ir [[socialinė sistema]], kurioje [[gamybos priemonės]] (taip pat vadinamos [[Kapitalas|kapitalu]]) yra privačioje nuosavybėje, prekės ir [[darbo jėga]] perkama ir parduodama [[Laisvoji rinka|laisvoje rinkoje]], [[pelnas]] reguliariai reinvestuojamas arba investuojamas į naujas technologijas ir ūkio šakas. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia [[rinka|rinkos]] jėgos, o ne valstybinė valdžia. Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis. Skirtingų rinkų laisvumas, taip pat taisyklės, kuriomis nustatoma kas gali ir kas negali būti privačia nuosavybe, dažniausiai yra viešosios politikos reikalas; dėl to daugelyje šalių egzistuoja vadinamosios „mišrios ekonomikos“.
 Kapitalizmas ekonomikoje pradėtas institucionalizuoti [[Anglija|Anglijoje]] tarp XVI ir XIX a., nors kai kurie kapitalistinio ūkio organizavimo principai egzistavo dar senovėje, o pirmieji [[Merkantilizmas|merkantilinio kapitalizmo]] bruožai pasireiškė [[Vėlyvieji viduramžiai|vėlyvaisiais viduramžiais]].<ref name=Banaji>{{cite journal|author=Banaji, Jairus|year=2007|title=Islam, the Mediterranean and the rise of capitalism|journal=Journal Historical Materialism|volume=15|pages=47–74|publisher=Brill Publishers|doi=10.1163/156920607X171591}}</ref><ref name="britannica">{{cite book|title=Capitalism|publisher=Encyclopedia Britannica|year=2006}}</ref> Kapitalizmas palaipsniui plito po Europą baigiantis [[Feodalizmas|feodalizmo]] epochai, o XIX-XX a. suteikė pagrindines priemones [[industrializacija]]i didžiojoje pasaulio dalyje. <ref name="Scott">{{cite book|title=Industrialism: A Dictionary of Sociology|author=Scott, John|publisher=Oxford University Press|year=2005}}</ref>
@@ Eilutė 13: / Eilutė 13: @@
 == Teorijos ==
-Daugelis teorijų, kurios vėliau buvo pavadintos kapitalizmo teorijomis atsirado [[XVIII amžius|XVIII]]-[[XX amžius|XX a.]], po to kai prasidėjo pramoninis perversmas ir plėtėsi Europos [[imperializmas]] (tarp pagrindinių autorių – [[Adam Smith|A.Smitas]], [[Davidas Rikardas|Rikardo]], [[Karlas Marksas|K.Marksas]]), po Didžiosios krizės (pvz., [[Keinsas]]) ir [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu ([[Friedrich Heyek|Hajekas]], [[Frydmanas]]). Šie teoretikai kapitalizmą apibūdino kaip ekonominę sistemą, kurioje kapitalas yra privati nuosavybė, o ekonominiai sprendimai yra lemiami rinkos, t. y. susitarimų tarp pirkėjų ir pardavėjų.
+Daugelis teorijų, kurios vėliau buvo pavadintos kapitalizmo teorijomis, atsirado [[XVIII amžius|XVIII]]-[[XX amžius|XX a.]] - po to, kai prasidėjo pramoninis perversmas ir plėtėsi Europos [[imperializmas]] (tarp pagrindinių autorių – [[Adam Smith|A.Smitas]], [[Davidas Rikardas|D.Rikardo]], [[Karlas Marksas|K.Marksas]]), po Didžiosios krizės (pvz., [[Keinsas]]) ir [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metu ([[Friedrich Hayek|Hajekas]], [[Frydmanas]]). Šie teoretikai kapitalizmą apibūdino kaip ekonominę sistemą, kurioje kapitalas yra privati nuosavybė, o ekonominiai sprendimai yra lemiami rinkos, t. y. susitarimų tarp pirkėjų ir pardavėjų.
-Rinkos ekonomikai būdinga asmeninės iniciatyvos laisvė ir jos skatinimas, individo laisvė, verslininkystės dvasia bei įstatymais įtvirtintos nuosavybės ir sutarties garantijos, institucijos. [[laisvoji rinka|Laisvosios rinkos]] šalininkai (kaip ir visi ekonomikos mokslo atstovai) teigia, kad kapitalizmas, rinkos ekonomika sukuria tinkamesnes prielaidas didesniam ekonominiam augimui ir privačiai asmens veiklai (verslui, profesijai, darbui) nei valstybės reguliavimu pagrįsta ekonomika, kurioje yra didesnis valdžios kišimosi laipsnis.
+Rinkos ekonomikai būdinga asmeninės iniciatyvos laisvė ir jos skatinimas, individo laisvė, verslininkystės dvasia bei įstatymais įtvirtintos nuosavybės ir sutarties garantijos, institucijos. [[laisvoji rinka|Laisvosios rinkos]] šalininkai teigia, kad kapitalizmas ir rinkos ekonomika sukuria tinkamesnes prielaidas didesniam ekonominiam augimui ir privačiai asmens veiklai (verslui, profesijai, darbui), nei valstybės reguliavimu pagrįsta ekonomika, kurioje yra didesnis valdžios kišimosi laipsnis.
-Dalis teoretikų teigia, kad pagrindinis kapitalizmo bruožas - privati nuosavybė, tuo tarpu kiti akcentuoja laisvą (žmogiškojo, finansinio ir kitokio) kapitalo, žinių, naujovių judėjimą ([[globalizacija]]).
+Dalis teoretikų teigia, kad pagrindinis kapitalizmo bruožas - privati nuosavybė, tuo tarpu kiti akcentuoja laisvą (žmogiškojo, finansinio ir kitokio) kapitalo, žinių, naujovių judėjimą ([[globalizacija|globalizaciją]]).
-Dalis teoretikų ([[Friedrich Heyek]]) pabrėžia [[savireguliacija|saviorganizuojančias]] ekonomikos, kuri nėra centralizuotai planuojama vyriausybės, svarbą. Daugelis šių teorijų atkreipia dėmesį į įvairias rinkos ekonomikos garantijas (institutus), kurie Europoje buvo institucionalizuoti tarp XVI ir XIX a., įtvirtinant kolektyvinių asmenų teisę veikti kartu kaip „juridiniams asmenims“ (korporacijoms), teisę įgyti, turėti ir perleisti kitiems (fiziniams ir juridiniams asmenims) nuosavybę, gamybos veiksnius (žemę, darbą, žinias, know how), veikti laisvojoje rinkoje bei pretenduoti į valstybės užtikrinamas garantijas (justiciją, teismus, teisinę apsaugą ir gynybą), o ne naudotis feodaline apsaugos ir įsipareigojimų sistema, užtikrinančią privačios nuosavybės teises.
+Dalis teoretikų ([[Friedrich Hayek]]) pabrėžia [[savireguliacija|savireguliuojančios]] ekonomikos, kuri nėra centralizuotai planuojama vyriausybės, svarbą. Daugelis šių teorijų atkreipia dėmesį į įvairias rinkos ekonomikos garantijas (institutus), kurie Europoje buvo institucionalizuoti tarp XVI ir XIX a., įtvirtinant kolektyvinę asmenų teisę veikti kartu kaip „juridiniams asmenims“ (korporacijoms), teisę įgyti, turėti ir perleisti kitiems (fiziniams ir juridiniams) asmenims nuosavybę, gamybos veiksnius (žemę, darbą, žinias, know how), veikti laisvojoje rinkoje bei pretenduoti į valstybės užtikrinamas garantijas (teisingumą, teismus, teisinę apsaugą ir gynybą), o ne naudotis feodaline apsaugos ir įsipareigojimų sistema, užtikrinančia privačios nuosavybės teises.
 == Etimologija ==
-Žodis „kapitalizmas“ susijęs su gyvulių prekyba ir nuosavybe senaisiais laikais. Manoma, kad jis kilęs iš lotynų kalbos ''capitalis'', o šis – iš proto - indoeuropiečių ''kaput'', reiškiančio „galva“.
+Žodis „kapitalizmas“ susijęs su gyvulių prekyba ir nuosavybe senaisiais laikais. Manoma, kad jis kilęs iš lotynų kalbos ''capitalis'', o šis – iš protoindoeuropiečių ''kaput'', reiškiančio „galva“.
 == Nuorodos ==