Ramunė Kmieliauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 17: Eilutė 17:
* [[Ryga]] – 2005 m.
* [[Ryga]] – 2005 m.
Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai. <ref>Neringa Markauskaitė. {{VLE|X}}, 297 psl. </ref>
Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai.<ref>{{VLE|X|297|[[Neringa Markauskaitė]]|Ramunė Kmieliauskaitė}}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 23: Eilutė 23:


{{DEFAULTSORT:Kmieliauskaitė Ramunė }}
{{DEFAULTSORT:Kmieliauskaitė Ramunė }}

[[Kategorija:Lietuvos grafikai]]
[[Kategorija:Lietuvos grafikai]]
[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]]

18:36, 6 sausio 2010 versija

Ramunė Aldona Kmieliauskaitė (g. 1960 m. birželio 22 d. Vilniuje) – Lietuvos grafikė, akvarelininkė.

Biografija

Tėvas Antanas Kmieliauskas. 1984 m. baigė grafiką Lietuvos dailės institute. Nuo 1992 m. Lietuvos akvarelininkų grupuotės AQUA narė.

Kūryba

Kuria daugiausia akvareles, ryški senovės kinų ir japonų, impresionistų ir postimpresionistų kūrybos įtaka. Sukūrė savitą stilių: akvarelės panašios į arabeskas, būdingi šiltų ir šaltų tonų deriniai, virpantys arba spontaniški peršviečiami potėpiai, įvairios faktūros, laisva kompozicija, vyrauja augalų, dažniausiai gėlių motyvai. Sukūrė estampų, ekslibrisų. Akvarelėmis iliustravo knygų (Silvija Laurenčikaitė. Mano laiko spalvos, 1999 m., kt.).

Nuo 1984 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos:

Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai.[1]

Šaltiniai

  1. Neringa MarkauskaitėRamunė Kmieliauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 297 psl.