Ramunė Kmieliauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas: smulkūs taisymai |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
* [[Ryga]] – 2005 m. |
* [[Ryga]] – 2005 m. |
||
Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai. |
Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai.<ref>{{VLE|X|297|[[Neringa Markauskaitė]]|Ramunė Kmieliauskaitė}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
Eilutė 23: | Eilutė 23: | ||
{{DEFAULTSORT:Kmieliauskaitė Ramunė }} |
{{DEFAULTSORT:Kmieliauskaitė Ramunė }} |
||
[[Kategorija:Lietuvos grafikai]] |
[[Kategorija:Lietuvos grafikai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]] |
[[Kategorija:Lietuvos dailininkai]] |
18:36, 6 sausio 2010 versija
Ramunė Aldona Kmieliauskaitė (g. 1960 m. birželio 22 d. Vilniuje) – Lietuvos grafikė, akvarelininkė.
Biografija
Tėvas Antanas Kmieliauskas. 1984 m. baigė grafiką Lietuvos dailės institute. Nuo 1992 m. Lietuvos akvarelininkų grupuotės AQUA narė.
Kūryba
Kuria daugiausia akvareles, ryški senovės kinų ir japonų, impresionistų ir postimpresionistų kūrybos įtaka. Sukūrė savitą stilių: akvarelės panašios į arabeskas, būdingi šiltų ir šaltų tonų deriniai, virpantys arba spontaniški peršviečiami potėpiai, įvairios faktūros, laisva kompozicija, vyrauja augalų, dažniausiai gėlių motyvai. Sukūrė estampų, ekslibrisų. Akvarelėmis iliustravo knygų (Silvija Laurenčikaitė. Mano laiko spalvos, 1999 m., kt.).
Nuo 1984 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos:
- Vilnius – 1990–1993 m., 1996 m. su tėvu, 1999 m., 2000 m., 2004 m.
- Kaunas – 1997 m.
- Čikaga – 1990 m.
- Vetlanda, Švedija – 1994 m.
- Alesundas – 1995 m.
- Česky Krumlovas – 2005 m.
- Ryga – 2005 m.
Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai.[1]
Šaltiniai
- ↑ Neringa Markauskaitė. Ramunė Kmieliauskaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 297 psl.