Pranciškus Būčys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S {{biografija}} pakeitimas:Pranciškus Būčys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 48: Eilutė 48:
1921 m. grįžo į Lietuvą. [[1922]]–[[1927]] m. dėstė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]], [[1924]]–[[1925]] m. Lietuvos universiteto rektorius. [[1927]]–[[1933]] m. ir nuo [[1939]] m. marijonų kongregacijos gen. vyresnysis. [[1930]] m. Rytų apeigų vyskupas. Įkūrė marijonų namų Lietuvoje ir užsienyje, parašė instrukcijas vienuolijos nariams, statutus, pasauliečių apaštalavimo taisykles, vienuoliją suskirstė į provincijas. [[1928]]–[[1935]] m. ir nuo [[1939]] m. gyveno Romoje. Nuo [[1929]] m. popiežiaus komisijos [[Rusija]]i patarėjas; organizavo katalikų misijas tarp rusų. [[1934]] m. [[Harbinas|Harbine]] leido laikraštį „Katoličeskij vestnik“. [[1935]]–[[1936]] m. [[Telšių kunigų seminarija|Telšių kunigų seminarijos]] dvasios vadas. 1936 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas.
1921 m. grįžo į Lietuvą. [[1922]]–[[1927]] m. dėstė [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]], [[1924]]–[[1925]] m. Lietuvos universiteto rektorius. [[1927]]–[[1933]] m. ir nuo [[1939]] m. marijonų kongregacijos gen. vyresnysis. [[1930]] m. Rytų apeigų vyskupas. Įkūrė marijonų namų Lietuvoje ir užsienyje, parašė instrukcijas vienuolijos nariams, statutus, pasauliečių apaštalavimo taisykles, vienuoliją suskirstė į provincijas. [[1928]]–[[1935]] m. ir nuo [[1939]] m. gyveno Romoje. Nuo [[1929]] m. popiežiaus komisijos [[Rusija]]i patarėjas; organizavo katalikų misijas tarp rusų. [[1934]] m. [[Harbinas|Harbine]] leido laikraštį „Katoličeskij vestnik“. [[1935]]–[[1936]] m. [[Telšių kunigų seminarija|Telšių kunigų seminarijos]] dvasios vadas. 1936 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas.


Bendradarbiavo leidiniuose „[[Vienybė lietuvninkų]]“, „[[Žemaičių ir Lietuvos apžvalga]]“, „[[Tėvynės sargas]]“, „[[Kosmos]]“ ir kt.), parašė atsiminimų. <ref>Arūnas Streikus. {{VLE|III}}, 551 psl. </ref>
Bendradarbiavo leidiniuose „[[Vienybė lietuvninkų]]“, „[[Žemaičių ir Lietuvos apžvalga]]“, „[[Tėvynės sargas]]“, „[[Kosmos]]“ ir kt.), parašė atsiminimų.<ref>{{VLE|III|551|[[Arūnas Streikus]]|Pranciškus Būčys}}</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==
Eilutė 70: Eilutė 70:


{{DEFAULTSORT:Būčys Pranciškus }}
{{DEFAULTSORT:Būčys Pranciškus }}

[[Kategorija:Lietuvos vyskupai]]
[[Kategorija:Lietuvos vyskupai]]
[[Kategorija:Vytauto Didžiojo universiteto rektoriai]]
[[Kategorija:Vytauto Didžiojo universiteto rektoriai]]

17:34, 6 sausio 2010 versija

Pranciškus Petras Būčys
Gimė 1872 m. rugpjūčio 20 d.
Šilgaliai, Šakių apskr.
Mirė 1951 m. spalio 25 d. (79 metai)
Roma
Veikla Lietuvos Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras.

Pranciškus Petras Būčys (1872 m. rugpjūčio 20 d. Šilgaliai, Šakių apskr. - 1951 m. spalio 25 d. Roma) – Lietuvos Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras.

Biografija

1895 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1899 m. - Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, įšventintas kunigu. 18991901 m. studijavo Fribūro universitete, teologijos daktaras.

19021916 m. su pertraukomis dėstė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje; 19121915 m. ėjo rektoriaus pareigas, kaip nelenkas rektoriumi nepaskirtas. 1905 m. su kitais parengė Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programos projektą; vienas Didžiojo Vilniaus Seimo pirmininkų. Nuo 1909 m. marijonas. 19151916 m. kunigavo lietuvių karo pabėgėlių kolonijoje prie Maskvos. 19161921 m. gyveno JAV, lietuviškų parapijų klebonas, nuo 1918 m. kazimieriečių vienuolyno Čikagoje kapelionas, 19181921 m. laikraščio „Draugas“ redaktorius.

1921 m. grįžo į Lietuvą. 19221927 m. dėstė Lietuvos universitete, 19241925 m. Lietuvos universiteto rektorius. 19271933 m. ir nuo 1939 m. marijonų kongregacijos gen. vyresnysis. 1930 m. Rytų apeigų vyskupas. Įkūrė marijonų namų Lietuvoje ir užsienyje, parašė instrukcijas vienuolijos nariams, statutus, pasauliečių apaštalavimo taisykles, vienuoliją suskirstė į provincijas. 19281935 m. ir nuo 1939 m. gyveno Romoje. Nuo 1929 m. popiežiaus komisijos Rusijai patarėjas; organizavo katalikų misijas tarp rusų. 1934 m. Harbine leido laikraštį „Katoličeskij vestnik“. 19351936 m. Telšių kunigų seminarijos dvasios vadas. 1936 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikas.

Bendradarbiavo leidiniuose „Vienybė lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Kosmos“ ir kt.), parašė atsiminimų.[1]

Bibliografija

  • Apie Dievo buvimą, 1908 m.
  • Tikėjimo dalykai, 1913 m.
  • Trumpa apologetika, 1922 m., 1926 m.
  • Fundamentali teologija, 1923 m., 1926 m.
  • Teologijos enciklopedijos kursas, 1925 m.
  • Jėzus Kristus, pasaulio Išgelbėtojas, 1930 m.
  • Katalikų tikyba, 3 t. 1921-1932 m.
  • Rusai stačiatikiai ir sentikiai Lietuvoje, 1936 m.

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. Arūnas StreikusPranciškus Būčys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 551 psl.

Nuorodos