Butautas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

16:37, 6 sausio 2010 versija

Kitos reikšmės – Butautas (reikšmės).

Butautas
Gediminaičiai

Gediminaičių stulpai

Mirė	1380 m. gegužės 7 d. Praha
Tėvas	Kęstutis
Motina	Pirmoji Kęstučio žmona (?)
Vaikai	Vaidutis

Butautas (krikšto vardas Henrikas, m. 1380 m. gegužės 7 d. Praha) – Lietuvos kunigaikštis, Šventosios Romos imperijos karinis veikėjas.

Biografija

Kilmė

Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Gediminaičių giminės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio sūnus. Broliai Patrikiejus, Vytautas, Tautvilas, Vaišvilas, Žygimantas Kęstutaitis. Pirmą kartą jį mini Janas Dlugošas, aprašydamas 1336 m. lietuvių reidus į Mozūriją. Bet mini kaip Gedimino sūnų, todėl ši informacija laikoma nepatikima.

Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie 1365-1422 m.), kuris apie 1381 m. išvyko į Europą, 1387 m. studijavo Paryžiuje. 1401 m. pusbrolis Jogaila jį pakvietė į Lenkiją, kur jis tapo Jogailos universiteto rektoriumi.^[1]

Butauto sąmokslas

Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad 1365 m. Algirdui ir Kęstučiui išvykus į Voluinę padėti broliui Liubartui, Butautas, susitaręs su bajorais ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas Survila išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365 m. liepos 25 d. atvyko į Įsrutį pas Vokiečių ordino kryžiuočius. Vėliau Karaliaučiuje pakrikštytas Henriko vardu. 1365 m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per Ukmergę pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė.^[2] Per 12 dienų reidą buvo nuniokota Kernavė ir Maišiagala.

Prahoje

Po nepavykusio žygio Survila pasiliko Karaliaučiuje, o Butautas nuvyko į Prahą pas Šv. Romos imperatorių, Vokietijos ir Čekijos karalių Karolį IV. Butautas paminėtas kaip kelių susitarimų liudininkas. Su karaliumi 1368-1369 m. dalyvavo žygyje į Italiją pas popiežių Urboną V.

Karaliaus Karolio IV rūmuose apsilankiusį vokiečių poetą Šondochą (vok. Schondoch) Butauto istorija įkvėpė parašyti poemą apie Lietuvos karalių, kuris atsivertė į krikščionybę.

1370-1372 m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.^[3]

Mirė Prahoje praėjus dvejiems metams po jo globėjo Karolio IV mirties. Palaidotas Šv. Tomo bažnyčioje. 1413 m. jo brolis Vytautas užsakė Rekviem mišias jo atminimui, todėl kartais neteisingai nurodoma jo mirties data.

Šaltiniai

↑ Encyclopedia Lituanica VI. (1970-1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts.
↑ Adolfas Šapoka. Butautas. Lietuviškoji enciklopedija 4 t. red. Vaclovas Biržiška. Kaunas: Spaudos Fondas. 1936 m.
↑ Butautas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 665 psl.

Vikižodynas

[1] Encyclopedia Lituanica VI. (1970-1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts.

[2] Adolfas Šapoka. Butautas. Lietuviškoji enciklopedija 4 t. red. Vaclovas Biržiška. Kaunas: Spaudos Fondas. 1936 m.

[3] Butautas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 665 psl.

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 20: / Eilutė 20: @@
 Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] giminės, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio [[Kęstutis|Kęstučio]] sūnus. Broliai [[Patrikiejus]], [[Vytautas]], [[Tautvilas]], [[Vaišvilas]], [[Žygimantas Kęstutaitis]]. Pirmą kartą jį mini [[Janas Dlugošas]], aprašydamas 1336 m. lietuvių reidus į [[Mozūrija|Mozūriją]]. Bet mini kaip [[Gediminas|Gedimino]] sūnų, todėl ši informacija laikoma nepatikima.
-Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie [[1365]]-[[1422]] m.), kuris apie [[1381]] m. išvyko į Europą, [[1387]] m. studijavo [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1401]] m. pusbrolis [[Jogaila]] jį pakvietė į [[Lenkija|Lenkiją]], kur jis tapo [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] rektoriumi.<ref> Encyclopedia Lituanica VI. (1970-1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts. </ref>
+Žinomas Lietuvoje paliktas jo sūnus Vaidutis (apie [[1365]]-[[1422]] m.), kuris apie [[1381]] m. išvyko į Europą, [[1387]] m. studijavo [[Paryžius|Paryžiuje]]. [[1401]] m. pusbrolis [[Jogaila]] jį pakvietė į [[Lenkija|Lenkiją]], kur jis tapo [[Jogailos universitetas|Jogailos universiteto]] rektoriumi.<ref>Encyclopedia Lituanica VI. (1970-1978). Ed. Simas Sužiedėlis. Boston, Massachusetts.</ref>
 === Butauto sąmokslas ===
-Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad [[1365]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir Kęstučiui išvykus į [[Voluinė|Voluinę]] padėti broliui [[Liubartas|Liubartui]], Butautas, susitaręs su [[bajorai]]s ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas [[Survila]] išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365 m. [[liepos 25]] d. atvyko į [[Įsrutis|Įsrutį]] pas [[VO|Vokiečių ordino]] kryžiuočius. Vėliau [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pakrikštytas Henriko vardu. 1365 m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per [[Ukmergė|Ukmergę]] pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė. <ref>[[Adolfas Šapoka]]. Butautas. [[Lietuviškoji enciklopedija]] 4 t. red. [[Vaclovas Biržiška]]. [[Kaunas]]: Spaudos Fondas. [[1936]] m.</ref>Per 12 dienų reidą buvo nuniokota [[Kernavė]] ir [[Maišiagala]].
+Pirmi patikimi duomenys skelbia, kad [[1365]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir Kęstučiui išvykus į [[Voluinė|Voluinę]] padėti broliui [[Liubartas|Liubartui]], Butautas, susitaręs su [[bajorai]]s ketino užgrobti valdžią Lietuvoje. Tačiau Vilniaus pilininkas Dirsūnas sužinojo apie jo planus. Sąmokslui nepavykus didžiūno Dirsūno sulaikytas ir įkalintas Vilniuje. Bet jo bendrininkas [[Survila]] išgelbėjo jį ir užmušė Dirsūną. Butautas, Survila ir penkiolika jų šalininkų turėjo bėgti. 1365 m. [[liepos 25]] d. atvyko į [[Įsrutis|Įsrutį]] pas [[VO|Vokiečių ordino]] kryžiuočius. Vėliau [[Karaliaučius|Karaliaučiuje]] pakrikštytas Henriko vardu. 1365 m. rugpjūčio mėn. jo vedama kryžiuočių kariuomenė per [[Ukmergė|Ukmergę]] pasiekė Vilnių, bet jo neužėmė.<ref>[[Adolfas Šapoka]]. Butautas. [[Lietuviškoji enciklopedija]] 4 t. red. [[Vaclovas Biržiška]]. [[Kaunas]]: Spaudos Fondas. [[1936]] m.</ref> Per 12 dienų reidą buvo nuniokota [[Kernavė]] ir [[Maišiagala]].
 === Prahoje ===
@@ Eilutė 30: / Eilutė 30: @@
 Karaliaus Karolio IV rūmuose apsilankiusį vokiečių poetą Šondochą ({{de|Schondoch}}) Butauto istorija įkvėpė parašyti poemą apie Lietuvos karalių, kuris atsivertė į [[krikščionybė|krikščionybę]].
-[[1370]]-[[1372]] m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių. <ref> {{VLE|III}}, 665 psl. </ref>
+[[1370]]-[[1372]] m. Butautas gyveno imperatoriaus dvare Prahoje. Iš Karolio IV gavo kunigaikščio titulą ir vasalo teisėmis vokiečių žemių.<ref>{{VLE|III|665||Butautas}}</ref>
 Mirė Prahoje praėjus dvejiems metams po jo globėjo Karolio IV mirties. Palaidotas Šv. Tomo bažnyčioje. [[1413]] m. jo brolis [[Vytautas]] užsakė [[Rekviem]] mišias jo atminimui, todėl kartais neteisingai nurodoma jo mirties data.
@@ Eilutė 38: / Eilutė 38: @@
 {{Vikižodynas|Butautas|no=T}}
+{{DEFAULTSORT:Butautas}}
 [[Kategorija:Gediminaičiai]]