Blažiejus Česnys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas Karys 1 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Pakajus keitimas) |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
| Eilutė 8: | Eilutė 8: | ||
Nuo [[1927]] m. [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno bazilikos]] kanauninkas, prelatas dekanas, nuo [[1938]] m. Popiežiaus rūmų prelatas. [[1929]]–[[1933]] m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos vicepirmininkas, nuo [[1938]] m. Bažnytinio meno draugijos valdybos, nuo [[1939]] m. Religinės kultūros instituto kūrimo komisijos narys. |
Nuo [[1927]] m. [[Kauno arkikatedra bazilika|Kauno bazilikos]] kanauninkas, prelatas dekanas, nuo [[1938]] m. Popiežiaus rūmų prelatas. [[1929]]–[[1933]] m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos vicepirmininkas, nuo [[1938]] m. Bažnytinio meno draugijos valdybos, nuo [[1939]] m. Religinės kultūros instituto kūrimo komisijos narys. |
||
Bendradarbiavo žurnaluose „Draugija“, „Ateitis“, „Naujoji Romuva“, „Soter“, „Tiesos kelias“, „Židinys“ ir kt., [[Lietuviškoji enciklopedija|Lietuviškojoje enciklopedijoje]]. Parašė indologijos veikalų, dauguma jų neišleisti. [[Hektografas|Hektografu]] Sankt Peterburge išleido teologinių kursų „Apie malonę“ ({{lot|De gratia}}), „Apie Švenčiausiąją Trejybę“, (''De sanctissima Trinitate''), „Apie Dievo Žodžio įsikūnijimą“ (''De incarnatione Verbi Dei''). |
Bendradarbiavo žurnaluose „Draugija“, „Ateitis“, „Naujoji Romuva“, „Soter“, „Tiesos kelias“, „Židinys“ ir kt., [[Lietuviškoji enciklopedija|Lietuviškojoje enciklopedijoje]]. Parašė indologijos veikalų, dauguma jų neišleisti. [[Hektografas|Hektografu]] Sankt Peterburge išleido teologinių kursų „Apie malonę“ ({{lot|De gratia}}), „Apie Švenčiausiąją Trejybę“, (''De sanctissima Trinitate''), „Apie Dievo Žodžio įsikūnijimą“ (''De incarnatione Verbi Dei'').<ref>{{VLE|IV|324||Blažiejus Česnys}}</ref> |
||
== Bibliografija == |
== Bibliografija == |
||
| Eilutė 22: | Eilutė 22: | ||
{{DEFAULTSORT:Česnys Blažiejus }} |
{{DEFAULTSORT:Česnys Blažiejus }} |
||
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]] |
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos teologai]] |
[[Kategorija:Lietuvos teologai]] |
||
16:34, 6 sausio 2010 versija
Blažiejus Česnys (1884 m. vasario 13 d. Paluklaukė, Luokės valsčius - 1944 m. rugpjūčio 1 d. ten pat, palaidotas Luokėje) – Lietuvos kunigas, teologas. Lietuvos katalikų mokslų akademijos narys.
Biografija
Baigęs Palangos progimnaziją 1900–1904 m. studijavo Žemaičių kunigų seminarijoje, 1904–1908 m. Sankt Peterburgo, 1908–1911 m. Fribūro universitete. 1906 m. įšventintas kunigu. 1917 m. teologijos daktaras.
Caro valdžiai nepatvirtinus Žemaičių kunigų seminarijos profesoriumi 1911–1918 m. Sankt Peterburgo dvasinės akademijos profesorius. Dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių draugijų veikloje. 1918–1921 m. dėstė dogminę teologiją ir istoriją, sanskritą bei lietuvių kalbą Liublino katalikų universitete. 1922–1940 m. Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) profesorius, 1922–1923 m. sekretorius, 1923–1929 m. (su pertraukomis) Teologijos - filosofijos fakulteto dekanas, 1929–1936 m. prorektorius.
Nuo 1927 m. Kauno bazilikos kanauninkas, prelatas dekanas, nuo 1938 m. Popiežiaus rūmų prelatas. 1929–1933 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos vicepirmininkas, nuo 1938 m. Bažnytinio meno draugijos valdybos, nuo 1939 m. Religinės kultūros instituto kūrimo komisijos narys.
Bendradarbiavo žurnaluose „Draugija“, „Ateitis“, „Naujoji Romuva“, „Soter“, „Tiesos kelias“, „Židinys“ ir kt., Lietuviškojoje enciklopedijoje. Parašė indologijos veikalų, dauguma jų neišleisti. Hektografu Sankt Peterburge išleido teologinių kursų „Apie malonę“ (lot. De gratia), „Apie Švenčiausiąją Trejybę“, (De sanctissima Trinitate), „Apie Dievo Žodžio įsikūnijimą“ (De incarnatione Verbi Dei).[1]
Bibliografija
- Aušros Vartai, 1933 m.
- Krikščionybės nuopelnai mūsų tautai, 1938 m.
- Vyskupo reikšmė krikščionybėje ir arkivyskupas Juozas Skvireckas, 1939 m.
Įvertinimas
- 1932 m. Gedimino 2 laipsnio ordinas
Šaltiniai
- ↑ Blažiejus Česnys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 324 psl.