Antanas Brundza: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
red.
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 40: Eilutė 40:


== Biografija ==
== Biografija ==
Mokėsi [[Marijampolė]]s apskrities mokykloje. [[1862]] m. baigė [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. [[Varniai|Varniuose]] vyskupas [[Motiejus Valančius]] įšventino kunigu, paskyrė [[Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios]] vikaru. Po kiek laiko perkeltas į [[Adamonys|Adamonis]], o vėliau į [[Keturvalakiai|Keturvalakius]]. Rėmė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlius]], dėl to [[1864]] m. pr. pabėgo į [[Prūsij]]ą, gyveno [[Tilžė]]je. [[1867]] m. paskirtas [[Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Ropkojų filijos]] (prie Pagėgių) filialistu. Čia gyveno ir dalis [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] sutelktos pirmosios knygnešių draugijos narių. Nuo 1867 m. su pagalbininkais rūpinosi M. Valančiaus rankraščių gabenimu į Mažąją Lietuvą ir išspausdintų knygų platinimu bei persiuntimu į [[Kauno gub]]erniją. [[1870]] m. [[Vokietija|Vokietijos]] žandarų suimtas ir perduotas [[Rusija|Rusijos]] [[policija]]i. Jį, kaip ir [[1863]] m. sukilėlius, kvotė Vilniaus politinių bylų tardymo komisija. [[1871]] m. ištremtas į Mezenę ([[Archangelsko gubernija]]), [[1877]] m. - į Temnikovą ([[Tambovo gubernija]]). [[1882]] m. paleistas be teisės grįžti į [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystę]] ir [[Šiaurės vakarų kraštas|Šiaurės vakarų kraštą]]; gyveno Kronštadte. <ref> [[Vytautas Merkys]]. {{VLE|III}}, 530 psl. </ref> Jo pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je [[Kaunas|Kaune]].
Mokėsi [[Marijampolė]]s apskrities mokykloje. [[1862]] m. baigė [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. [[Varniai|Varniuose]] vyskupas [[Motiejus Valančius]] įšventino kunigu, paskyrė [[Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios]] vikaru. Po kiek laiko perkeltas į [[Adamonys|Adamonis]], o vėliau į [[Keturvalakiai|Keturvalakius]]. Rėmė [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilėlius]], dėl to [[1864]] m. pr. pabėgo į [[Prūsij]]ą, gyveno [[Tilžė]]je. [[1867]] m. paskirtas [[Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Ropkojų filijos]] (prie Pagėgių) filialistu. Čia gyveno ir dalis [[Motiejus Valančius|M. Valančiaus]] sutelktos pirmosios knygnešių draugijos narių. Nuo 1867 m. su pagalbininkais rūpinosi M. Valančiaus rankraščių gabenimu į Mažąją Lietuvą ir išspausdintų knygų platinimu bei persiuntimu į [[Kauno gub]]erniją. [[1870]] m. [[Vokietija|Vokietijos]] žandarų suimtas ir perduotas [[Rusija|Rusijos]] [[policija]]i. Jį, kaip ir [[1863]] m. sukilėlius, kvotė Vilniaus politinių bylų tardymo komisija. [[1871]] m. ištremtas į Mezenę ([[Archangelsko gubernija]]), [[1877]] m. - į Temnikovą ([[Tambovo gubernija]]). [[1882]] m. paleistas be teisės grįžti į [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalystę]] ir [[Šiaurės vakarų kraštas|Šiaurės vakarų kraštą]]; gyveno Kronštadte.<ref>{{VLE|III|530|[[Vytautas Merkys]]|Antanas Brundza}}</ref> Jo pavardė įrašyta [[Knygnešių sienelė]]je [[Kaunas|Kaune]].


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 49: Eilutė 49:


{{DEFAULTSORT:Brundza Antanas }}
{{DEFAULTSORT:Brundza Antanas }}

[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]
[[Kategorija:Lietuvos kunigai]]
[[Kategorija:Knygnešiai]]
[[Kategorija:Knygnešiai]]

15:04, 6 sausio 2010 versija

Antanas Brundza
Gimė 1838 m. birželio 17 d.
Talkiškės netoli Paežerių
Mirė 1892 m. (~54 metai)
Kronštadtas netoli Sankt Peterburgo
Veikla Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius.

Antanas Brundza (1838 m. birželio 17 d. Talkiškės netoli Paežerių - 1892 m. Kronštadtas netoli Sankt Peterburgo) – Lietuvos kunigas, knygnešių organizatorius.

Biografija

Mokėsi Marijampolės apskrities mokykloje. 1862 m. baigė Seinų kunigų seminariją. Varniuose vyskupas Motiejus Valančius įšventino kunigu, paskyrė Berznyko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios vikaru. Po kiek laiko perkeltas į Adamonis, o vėliau į Keturvalakius. Rėmė 1863 m. sukilėlius, dėl to 1864 m. pr. pabėgo į Prūsiją, gyveno Tilžėje. 1867 m. paskirtas Ropkojų filijos (prie Pagėgių) filialistu. Čia gyveno ir dalis M. Valančiaus sutelktos pirmosios knygnešių draugijos narių. Nuo 1867 m. su pagalbininkais rūpinosi M. Valančiaus rankraščių gabenimu į Mažąją Lietuvą ir išspausdintų knygų platinimu bei persiuntimu į Kauno guberniją. 1870 m. Vokietijos žandarų suimtas ir perduotas Rusijos policijai. Jį, kaip ir 1863 m. sukilėlius, kvotė Vilniaus politinių bylų tardymo komisija. 1871 m. ištremtas į Mezenę (Archangelsko gubernija), 1877 m. - į Temnikovą (Tambovo gubernija). 1882 m. paleistas be teisės grįžti į Lenkijos karalystę ir Šiaurės vakarų kraštą; gyveno Kronštadte.[1] Jo pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kaune.

Šaltiniai

  1. Vytautas MerkysAntanas Brundza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 530 psl.

Nuorodos