Algis Lankelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas: smulkūs taisymai
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
Eilutė 7: Eilutė 7:
Sukūrė smulkiosios skulptūros (ciklas „Judėjimas“ [[1986]]–[[1988]] m., „Riba“ 1989 m.), dekoratyvinių skulptūrų („Vežimas“, [[Juknaičiai]], [[1988]] m., „Kompozicija“, [[Martyno Mažvydo skulptūrų parkas]], [[Klaipėda]], [[1990]] m., „Kalnas ir upė“, Otepalio kultūros namai, [[Estija]], 1993 m.), konceptualių objektų („Vokai“ [[1995]] m., „Šviesa“ [[2001]] m.), instaliacijų („Susisiekiantys indai“ [[1996]] m., „Apie išorę ir vidų“ [[1997]] m., „Tarpusavio priklausomybė“ 2000 m.), spalvotų inscenizuotų fotografijų („Skirtingi požiūriai“, „Antklodė“, abi 1997 m.).
Sukūrė smulkiosios skulptūros (ciklas „Judėjimas“ [[1986]]–[[1988]] m., „Riba“ 1989 m.), dekoratyvinių skulptūrų („Vežimas“, [[Juknaičiai]], [[1988]] m., „Kompozicija“, [[Martyno Mažvydo skulptūrų parkas]], [[Klaipėda]], [[1990]] m., „Kalnas ir upė“, Otepalio kultūros namai, [[Estija]], 1993 m.), konceptualių objektų („Vokai“ [[1995]] m., „Šviesa“ [[2001]] m.), instaliacijų („Susisiekiantys indai“ [[1996]] m., „Apie išorę ir vidų“ [[1997]] m., „Tarpusavio priklausomybė“ 2000 m.), spalvotų inscenizuotų fotografijų („Skirtingi požiūriai“, „Antklodė“, abi 1997 m.).


Skulptūras kuria iš akmens, medžio, betono, joms būdinga abstrakčios, minimalistinės formos, apibendrinti tūriai. Kūryboje pabrėžia meno objekto ir asmeninės arba visuomeninės aplinkos santykį. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzija, JAV, Lenkija, Didžioji Britanija, Vengrija ir kitur), individualios parodos surengtos Vilniuje (1993 m.), Bosvilyje ([[Šveicarija]], 1997 m.). Kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]]. <ref>Ieva Plūkienė. {{VLE|XI}}, 504 psl. </ref>
Skulptūras kuria iš akmens, medžio, betono, joms būdinga abstrakčios, minimalistinės formos, apibendrinti tūriai. Kūryboje pabrėžia meno objekto ir asmeninės arba visuomeninės aplinkos santykį. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzija, JAV, Lenkija, Didžioji Britanija, Vengrija ir kitur), individualios parodos surengtos Vilniuje (1993 m.), Bosvilyje ([[Šveicarija]], 1997 m.). Kūrinių turi [[Lietuvos dailės muziejus]].<ref>{{VLE|XI|504|[[Ieva Plūkienė]]|Algis Lankelis}}</ref>


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
Eilutė 13: Eilutė 13:


{{DEFAULTSORT:Lankelis Algis }}
{{DEFAULTSORT:Lankelis Algis }}

[[Kategorija:Lietuvos skulptoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos skulptoriai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]

15:59, 6 sausio 2010 versija

Algis Lankelis (g. 1964 m. sausio 1 d. Vilniuje) – Lietuvos skulptorius.

Biografija

1989 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19931996 m. dėstė Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje, 19982000 m. dirbo Šiuolaikinio meno centre, nuo 2001 m. J. Vienožinskio dailės mokyklos direktoriaus pavaduotojas, nuo 2003 m. direktorius. Parodų kuratorius.

Kūryba

Sukūrė smulkiosios skulptūros (ciklas „Judėjimas“ 19861988 m., „Riba“ 1989 m.), dekoratyvinių skulptūrų („Vežimas“, Juknaičiai, 1988 m., „Kompozicija“, Martyno Mažvydo skulptūrų parkas, Klaipėda, 1990 m., „Kalnas ir upė“, Otepalio kultūros namai, Estija, 1993 m.), konceptualių objektų („Vokai“ 1995 m., „Šviesa“ 2001 m.), instaliacijų („Susisiekiantys indai“ 1996 m., „Apie išorę ir vidų“ 1997 m., „Tarpusavio priklausomybė“ 2000 m.), spalvotų inscenizuotų fotografijų („Skirtingi požiūriai“, „Antklodė“, abi 1997 m.).

Skulptūras kuria iš akmens, medžio, betono, joms būdinga abstrakčios, minimalistinės formos, apibendrinti tūriai. Kūryboje pabrėžia meno objekto ir asmeninės arba visuomeninės aplinkos santykį. Nuo 1988 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Prancūzija, JAV, Lenkija, Didžioji Britanija, Vengrija ir kitur), individualios parodos surengtos Vilniuje (1993 m.), Bosvilyje (Šveicarija, 1997 m.). Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[1]

Šaltiniai

  1. Ieva PlūkienėAlgis Lankelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 504 psl.