Algirdas Jonas Kasulaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
cat. |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}. |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[Augsburgas|Augsburge]] vadovavo [[ateitininkai|ateitininkams]], redagavo jų laikraštį „Žiburiai“. [[1949]] m. persikėlė į [[JAV]]. [[Pitsburgas|Pitsburge]] dirbo laikraščio „[[Lietuvių žinios]]“ redakcijoje. Atlikęs karinę tarnybą [[Korėja|Korėjoje]] apsigyveno Klyvlende. Čia „Case Western Reserve“ universitete [[1960]] m. baigė ekonomiką. [[1964]]–[[1973]] m. [[LKDS|lietuvių krikščionių demokratų sąjungos]] centro komiteto pirmininkas, sąjungos biuletenio redaktorius. [[1955]]–[[1961]] m. redagavo žurnalą „[[Jaunimo žygiai]]“, [[1984]]–[[1992]] m. „[[Tėvynės sargas]]“. Buvo [[popiežius Leonas XIII|popiežiaus Leono XIII]] fondo valdybos pirmininkas. [[ALT|Amerikos lietuvių tarybos]], [[BALF|Bendrojo Amerikos lietuvių fondo]], „Lietuvos vyčių“, [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] veikėjas. Krikščionių demokratų ideologiniais ir Lietuvos laisvinimo klausimais rašė laikraščiuose [[Ateitis (laikraštis)|„Ateitis“]], [[Darbininkas (laikraštis)|„Darbininkas“]], [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]], „[[Tėviškės žiburiai]]“ ([[slapyvardis]] A. Erdvilas). |
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[Augsburgas|Augsburge]] vadovavo [[ateitininkai|ateitininkams]], redagavo jų laikraštį „Žiburiai“. [[1949]] m. persikėlė į [[JAV]]. [[Pitsburgas|Pitsburge]] dirbo laikraščio „[[Lietuvių žinios]]“ redakcijoje. Atlikęs karinę tarnybą [[Korėja|Korėjoje]] apsigyveno Klyvlende. Čia „Case Western Reserve“ universitete [[1960]] m. baigė ekonomiką. [[1964]]–[[1973]] m. [[LKDS|lietuvių krikščionių demokratų sąjungos]] centro komiteto pirmininkas, sąjungos biuletenio redaktorius. [[1955]]–[[1961]] m. redagavo žurnalą „[[Jaunimo žygiai]]“, [[1984]]–[[1992]] m. „[[Tėvynės sargas]]“. Buvo [[popiežius Leonas XIII|popiežiaus Leono XIII]] fondo valdybos pirmininkas. [[ALT|Amerikos lietuvių tarybos]], [[BALF|Bendrojo Amerikos lietuvių fondo]], „Lietuvos vyčių“, [[VLIK|Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto]] veikėjas. Krikščionių demokratų ideologiniais ir Lietuvos laisvinimo klausimais rašė laikraščiuose [[Ateitis (laikraštis)|„Ateitis“]], [[Darbininkas (laikraštis)|„Darbininkas“]], [[Draugas (laikraštis)|„Draugas“]], „[[Tėviškės žiburiai]]“ ([[slapyvardis]] A. Erdvilas).<ref>{{VLE|IX|542||Algirdas Jonas Kasulaitis}}</ref> |
||
== Bibliografija == |
== Bibliografija == |
||
| Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
{{DEFAULTSORT:Kasulaitis Algirdas Jonas }} |
{{DEFAULTSORT:Kasulaitis Algirdas Jonas }} |
||
[[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]] |
[[Kategorija:Lietuvos ekonomistai]] |
||
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] |
[[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] |
||
15:57, 6 sausio 2010 versija
Algirdas Jonas Kasulaitis (1928 m. birželio 28 d. Kybartai – 1992 m. sausio 15 d. Klyvlendas) – Lietuvos spaudos darbuotojas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.
Biografija
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Augsburge vadovavo ateitininkams, redagavo jų laikraštį „Žiburiai“. 1949 m. persikėlė į JAV. Pitsburge dirbo laikraščio „Lietuvių žinios“ redakcijoje. Atlikęs karinę tarnybą Korėjoje apsigyveno Klyvlende. Čia „Case Western Reserve“ universitete 1960 m. baigė ekonomiką. 1964–1973 m. lietuvių krikščionių demokratų sąjungos centro komiteto pirmininkas, sąjungos biuletenio redaktorius. 1955–1961 m. redagavo žurnalą „Jaunimo žygiai“, 1984–1992 m. „Tėvynės sargas“. Buvo popiežiaus Leono XIII fondo valdybos pirmininkas. Amerikos lietuvių tarybos, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo, „Lietuvos vyčių“, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto veikėjas. Krikščionių demokratų ideologiniais ir Lietuvos laisvinimo klausimais rašė laikraščiuose „Ateitis“, „Darbininkas“, „Draugas“, „Tėviškės žiburiai“ (slapyvardis A. Erdvilas).[1]
Bibliografija
- Lietuvos krikščioniškoji demokratija (Lithuanian Christian Democracy) 1976 m.
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Jonas Kasulaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 542 psl.