Komantas (jotvingis)

Komantas (Skomantas; vok. Skumand, rusėnų k. *Koma[n]t), Sūduvos, kaip LDK sudėtinės dalies, kunigaikštis, jotvingių/sūduvių pasipriešinimo kryžiuočių 1278-1283 m. agresijai vyriausiasis vadas (g. ~1225(?), mirė XIII a. pab.).

Manoma, kad valdydamas Sūduvą rezidavo dabartinio Elko miesto (Lenkija) apylinkėse, prie Skomantų ež. (lenk. Skomęckie jezioro) stovėjusioje pilyje, kurią istorikai sieja su Skomandburg’o (“Komanto pilies”) piliakalniu; netoli šio piliakalnio, prie Skomantų ež., yra ir Skomantų kaimas (vok. Skomentnen, Skomanten, lenk. Skomęntno Wielkie).

1273 ir 1278 m. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Kulmo žemę, 1280 m. − Sembą. Tais pačiais ar 1281 m. Komantas iš savo tėvonijos pasitraukė į LDK priklausiusią Rusios dalį (tikriausiai į Gardiną), tačiau netrukus galėjo būti perkeltas į Žemaitiją,– taip manyti leidžia netoli Veiviržėnų esančio Skomantų k. vardas ir šalia šio kaimo dunksantis didžiulis, XIII a. puikiai įtvirtintas piliakalnis, taip pat netoliese esantys su Gedimino (spėjamo Komanto sūnaus) vardu siejami dvigubas Kuplės-Veringos piliakalnis (Vilkų Lauko k., į pietus nuo Kvėdarnos) bei Gedminaičių kaimas (netoli Švėkšnos). Su Komanto gyvenimu Vakarų Žemaitijoje tikriausiai sietinas ir netoli Rietavo esančio Gomantlaukio (“Komanto lauko”) kaimo vardas.

1283(?) m. Komantas, galbūt nepatenkintas po Traidenio mirties (1282 m.) pasikeitusiu politiniu savo statusu ar gelbėdamasis nuo Mindaugo sūnaus, Ldk Domanto keršto (aktyviausi antimindauginės koalicijos rėmėjai Lietuvoje buvo Vakarų Žemaitijos ir Sūduvos kunigaikščiai), perbėgo pas kryžiuočius, buvo jų apkrikštytas ir kurį laiką gyveno Balgos pilyje.

1284 m. Komantas buvo ordino kariuomenės vedlys kryžiuočių žygio į Gardiną metu, o 1285 m. pavasarį jis gavo nedidelę žemės valdą Notangoje ir kartu su trimis sūnumis įsikūrė toje valdoje buvusiame Stigėnų kaime (prūs. *Stigeni (iš prūs. stīgē – “daržinė”), vok. Steegen, lenk. Stegny,– netoli Yluvos, dabartinio Elbingo pavieto teritorijoje). Jame neužilgo ir mirė.

Gudų etnografo Pavelo Špileuskio liudijimu, Gardino ir Kauno gubernijų gyventojai istorines balades apie jotvingių kunigaikščio Komanto (“Komato”) žygdarbius dainuodavę dar ir XIX a. viduryje.

Kai kurie istorikai, pvz., Lietuvoje dirbantis britas Stivenas Rouvelas (Stephen Rowell), Komantą tapatina su rusų XIV a. pab. poemoje “Zadonščina” (“Uždonė”) minimu Gedimino tėvu “Skolomendu”; tikėtina, kad netrukus po 1285 m. (galbūt 1289 m.) bent vienas iš trijų Stigėnuose gyvenusių Komanto sūnų iš Notangos grįžo (pabėgo ar buvo išvestas Sembą ir Notangą ne kartą niokojusios lietuvių kariuomenės) į LDK.

Literatūra

Rowell S.C., Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva, V., 2001.

Шпилевский П.М., Путешествие по Полесью и белорускому краю, Минск, 1992, c. 40.