Kapitalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa)
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: mn:Капитализм; smulkūs taisymai
Eilutė 27: Eilutė 27:
{{Reflist}}
{{Reflist}}
{{Commons|Category:Capitalism|no=T}}
{{Commons|Category:Capitalism|no=T}}
{{Link FA|he}}


[[Kategorija:Ekonominės teorijos]]
[[Kategorija:Ekonominės teorijos]]
[[Kategorija:Ekonominės santvarkos]]
[[Kategorija:Ekonominės santvarkos]]
[[Kategorija:Politinės teorijos]]
[[Kategorija:Politinės teorijos]]

{{Link FA|he}}


[[af:Kapitalisme]]
[[af:Kapitalisme]]
Eilutė 84: Eilutė 85:
[[lv:Kapitālisms]]
[[lv:Kapitālisms]]
[[mk:Капитализам]]
[[mk:Капитализам]]
[[mn:Капитализм]]
[[mr:भांडवलशाही]]
[[mr:भांडवलशाही]]
[[ms:Kapitalisme]]
[[ms:Kapitalisme]]

02:28, 3 sausio 2010 versija

Adamas Smitas laikomas vienu iš kapitalizmo teorijos pradininkų

Kapitalizmas plačiausiai paplitusia prasme yra ekonominė ir socialinė sistema, kurioje gamybos priemonės (taip pat vadinamos kapitalu) yra privačioje nuosavybėje, prekės ir darbo jėga perkama ir parduodama laisvoje rinkoje, pelnas reguliariai reinvestuojamas arba investuojamas į naujas technologijas ir ūkio šakas. Šiai sistemai taip pat būdinga tai, kad investicijas, gamybą, paskirstymą, pajamas ir kainas nulemia rinkos jėgos, o ne valstybinė valdžia. Visoms šiuolaikinėms Vakarų ekonomikoms būdingas tam tikras kapitalizmo laipsnis. Skirtingų rinkų laisvumas, taip pat taisyklės, kuriomis nustatoma kas gali ir kas negali būti privačia nuosavybe, dažniausiai yra viešosios politikos reikalas; dėl to daugelyje šalių egzistuoja vadinamosios "mišrios ekonomikos".

Kapitalizmas ekonomikoje pradėtas institucionalizuoti Anglijoje tarp XVI ir XIX a., nors kai kurie kapitalistinio ūkio organizavimo principai egzistavo dar senovėje, o pirmieji merkantilinio kapitalizmo bruožai pasireiškė vėlyvaisiais viduramžiais.[1][2] Kapitalizmas palaipsniui plito po Europą baigiantis feodalizmo epochai, o XIX-XX a. suteikė pagrindines priemones industrializacijai didžiojoje pasaulio dalyje. [3]

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Kapitalizmo istorija.

Merkantilizmas

Pagrindinis straipsnis – Merkantilizmas.
Prancūzų uosto piešinys merkantilizmo klestėjimo laikotarpiu, 1638 m.

Teorijos

Daugelis teorijų, kurios vėliau buvo pavadintos kapitalizmo teorijomis atsirado XVIII-XX a., po to kai prasidėjo pramoninis perversmas ir plėtėsi Europos imperializmas (tarp pagrindinių autorių – A.Smitas, Rikardo, K.Marksas), po Didžiosios krizės (pvz., Keinsas) ir Šaltojo karo metu (Hajekas, Frydmanas). Šie teoretikai kapitalizmą apibūdino kaip ekonominę sistemą, kurioje kapitalas yra privati nuosavybė, o ekonominiai sprendimai yra lemiami rinkos, t. y. susitarimų tarp pirkėjų ir pardavėjų.

Rinkos ekonomikai būdinga asmeninės iniciatyvos laisvė ir jos skatinimas, individo laisvė, verslininkystės dvasia bei įstatymais įtvirtintos nuosavybės ir sutarties garantijos, institucijos. Laisvosios rinkos šalininkai (kaip ir visi ekonomikos mokslo atstovai) teigia, kad kapitalizmas, rinkos ekonomika sukuria tinkamesnes prielaidas didesniam ekonominiam augimui ir privačiai asmens veiklai (verslui, profesijai, darbui) nei valstybės reguliavimu pagrįsta ekonomika, kurioje yra didesnis valdžios kišimosi laipsnis.

Dalis teoretikų teigia, kad pagrindinis kapitalizmo bruožas - privati nuosavybė, tuo tarpu kiti akcentuoja laisvą (žmogiškojo, finansinio ir kitokio) kapitalo, žinių, naujovių judėjimą (globalizacija).

Dalis teoretikų (Friedrich Heyek) pabrėžia saviorganizuojančias ekonomikos, kuri nėra centralizuotai planuojama vyriausybės, svarbą. Daugelis šių teorijų atkreipia dėmesį į įvairias rinkos ekonomikos garantijas (institutus), kurie Europoje buvo institucionalizuoti tarp XVI ir XIX a., įtvirtinant kolektyvinių asmenų teisę veikti kartu kaip „juridiniams asmenims“ (korporacijoms), teisę įgyti, turėti ir perleisti kitiems (fiziniams ir juridiniams asmenims) nuosavybę, gamybos veiksnius (žemę, darbą, žinias, know how), veikti laisvojoje rinkoje bei pretenduoti į valstybės užtikrinamas garantijas (justiciją, teismus, teisinę apsaugą ir gynybą), o ne naudotis feodaline apsaugos ir įsipareigojimų sistema, užtikrinančią privačios nuosavybės teises.

Etimologija

Žodis „kapitalizmas“ susijęs su gyvulių prekyba ir nuosavybe senaisiais laikais. Manoma, kad jis kilęs iš lotynų kalbos capitalis, o šis – iš proto - indoeuropiečių kaput, reiškiančio „galva“.

Nuorodos

  1. Banaji, Jairus (2007). „Islam, the Mediterranean and the rise of capitalism“. Journal Historical Materialism. Brill Publishers. 15: 47–74. doi:10.1163/156920607X171591.
  2. Capitalism. Encyclopedia Britannica. 2006.
  3. Scott, John (2005). Industrialism: A Dictionary of Sociology. Oxford University Press.

Šablonas:Link FA