Diakritiniai ženklai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Keičiama: ar:تشكيل (كتابة) |
S taisymai |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
__NOTOC__ |
__NOTOC__ |
||
{{Diakritiniai ženklai}} |
{{Diakritiniai ženklai}} |
||
'''Diakritiniai ženklai''' yra prie [[raidė|raidžių]] pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš [[graikų kalba|graikiško]] διακρητικός, kuris reiškia |
'''Diakritiniai ženklai''' yra prie [[raidė|raidžių]] pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš [[graikų kalba|graikiško]] διακρητικός, kuris reiškia „skiriamasis“. |
||
Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taškeliai ant ''i'' ir ''j'' nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Katalonų kalboje|katalonų]] kalbose ''u'' ir ''ü'' yra kaip paprastos raidės, o [[Estų kalba|estų]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir [[Azerių kalba|azerių]] kalbose jos laikomos |
Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taškeliai ant ''i'' ir ''j'' nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Katalonų kalboje|katalonų]] kalbose ''u'' ir ''ü'' yra kaip paprastos raidės, o [[Estų kalba|estų]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir [[Azerių kalba|azerių]] kalbose jos laikomos specifinėmis. |
||
== Diakritiniai ženklai == |
== Diakritiniai ženklai == |
||
Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
*( , ) [[kablelis]] |
*( , ) [[kablelis]] |
||
*( ~ ) [[tildė]] |
*( ~ ) [[tildė]] |
||
*( {{ |
*( {{Unicode| ҃}} ) [[titlas]] |
||
* (') [[apostrofas]] |
* (') [[apostrofas]] |
||
* (:) [[dvitaškis]] |
* (:) [[dvitaškis]] |
||
Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
== Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje == |
== Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje == |
||
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] |
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] naudojami [[kairinis kirtis|kairinis]] ir [[dešininis kirtis|dešininis]] kirčiai bei [[tildė]], kad [[žodynai|žodynuose]] parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su [[paukštelis (diakritinis ženklas)|paukšteliais]] (''č, š'' ir ''ž'') laikomos kaip atskiros raidės nuo ''c, s'' ar ''z'' ir yra savarankiškos rikiavime. Raidės su [[nosinė (diakritinis ženklas|nosinėmis]] (''ą, ę, į'' ir ''ų''), [[brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliais]] (''ū'') ir [[taškelis (diakritinis ženklas)|taškeliais]] (''ė'') taip pat yra laikomos savarankiškomis, bet rikiavime neturi savarankiškumo. |
||
Raidės ''Ų ir Ę'' lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios '' |
Raidės ''Ų ir Ę'' lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios ''ų ir ę''. Tekstuose ''Ų ir Ę'' nenaudojamos, nes nėra tokių žodžių, kurie prasidėtų šiomis raidėmis. |
||
[[Kategorija:Rašto sistemos]] |
[[Kategorija:Rašto sistemos]] |
11:02, 2 sausio 2010 versija
Diakritiniai ženklai á |
---|
Diakritiniai ženklai
įgaubtasis lankelis ( ˘ ) Ženklai, kartais naudojami
kaip diakritiniai apostrofas ( ’ ) perbrauka ( ◌̸ ) dvitaškis ( : ) kablelis ( , ) brūkšnys ( ˗ ) tildė ( ~ ) titlas ( ҃ ) |
Diakritiniai ženklai yra prie raidžių pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš graikiško διακρητικός, kuris reiškia „skiriamasis“.
Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje taškeliai ant i ir j nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, portugalų, ispanų ir katalonų kalbose u ir ü yra kaip paprastos raidės, o estų, vengrų, turkų ir azerių kalbose jos laikomos specifinėmis.
Diakritiniai ženklai
- ( · ) taškas:
- ( ˙ ) taškas viršuje
- ( . ) taškas apačioje
- ( ¸ ) sedilė
- ( ˛ ) nosinė
- ( ° ) žiedas
- ( ˘ ) lankelis
- ( ˇ ) paukščiukas arba varnelė
- ( ^ ) stogelis
- ( ¯ ) brūkšnelis
- ( ¨ ) du taškai arba dierezė
- kirčio ženklai:
- ( ` ) kairinis kirtis
- ( ´ ) dešininis kirtis
- ( ˝ ) riestinis kirtis
- ( ˝ ) dvigubas dešininis kirtis)
- ( ῾̔ ) spiritus asper
- ( ᾿ ) spiritus lenis
- ( ̉ ) kabliukas
Ženklai, naudojami kaip diakritiniai ir kitoms reikmėms:
- ( | ) vertikalus brūkšnys
- ( , ) kablelis
- ( ~ ) tildė
- ( ҃ ) titlas
- (') apostrofas
- (:) dvitaškis
- (–) brūkšnelis
Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje
Lietuvių kalboje naudojami kairinis ir dešininis kirčiai bei tildė, kad žodynuose parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su paukšteliais (č, š ir ž) laikomos kaip atskiros raidės nuo c, s ar z ir yra savarankiškos rikiavime. Raidės su nosinėmis (ą, ę, į ir ų), brūkšneliais (ū) ir taškeliais (ė) taip pat yra laikomos savarankiškomis, bet rikiavime neturi savarankiškumo. Raidės Ų ir Ę lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios ų ir ę. Tekstuose Ų ir Ę nenaudojamos, nes nėra tokių žodžių, kurie prasidėtų šiomis raidėmis.