Diakritiniai ženklai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Xqbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: ar:تشكيل (كتابة)
S taisymai
Eilutė 1: Eilutė 1:
__NOTOC__
__NOTOC__
{{Diakritiniai ženklai}}
{{Diakritiniai ženklai}}
'''Diakritiniai ženklai''' yra prie [[raidė|raidžių]] pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš [[graikų kalba|graikiško]] διακρητικός, kuris reiškia „skiramasis“.
'''Diakritiniai ženklai''' yra prie [[raidė|raidžių]] pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš [[graikų kalba|graikiško]] διακρητικός, kuris reiškia „skiriamasis“.


Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taškeliai ant ''i'' ir ''j'' nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Katalonų kalboje|katalonų]] kalbose ''u'' ir ''ü'' yra kaip paprastos raidės, o [[Estų kalba|estų]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir [[Azerių kalba|azerių]] kalbose jos laikomos specifiškomis.
Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taškeliai ant ''i'' ir ''j'' nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Katalonų kalboje|katalonų]] kalbose ''u'' ir ''ü'' yra kaip paprastos raidės, o [[Estų kalba|estų]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir [[Azerių kalba|azerių]] kalbose jos laikomos specifinėmis.


== Diakritiniai ženklai ==
== Diakritiniai ženklai ==
Eilutė 32: Eilutė 32:
*( , ) [[kablelis]]
*( , ) [[kablelis]]
*( ~ ) [[tildė]]
*( ~ ) [[tildė]]
*( {{unicode|҃}}) [[titlas]]
*( {{Unicode| ҃}} ) [[titlas]]
* (') [[apostrofas]]
* (') [[apostrofas]]
* (:) [[dvitaškis]]
* (:) [[dvitaškis]]
Eilutė 39: Eilutė 39:
== Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje ==
== Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje ==


[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] naudojama [[kairinis kirtis|kairinis]] ir [[dešininis kirtis|dešininis]] kirčiai bei [[tildė]], kad [[žodynai|žodynuose]] parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su [[paukštelis (diakritinis žeklas|paukšteliais]] (''č, š'' ir ''ž'') laikomos kaip atskiros raidės nuo ''c, s'' ar ''z'' ir savarankiškos rūšiavime. Raidės su [[nosinė (diakritinis ženklas|nosinėmis]] (''ą, ę, į'' ir ''ų''), [[brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliais]] (''ū'') ir [[taškelis (diakritinis ženklas)|taškeliais]] (''ė'') taip pat yra laikomos savarankiškos, bet rūšiavime neturi savarankiškumo.
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] naudojami [[kairinis kirtis|kairinis]] ir [[dešininis kirtis|dešininis]] kirčiai bei [[tildė]], kad [[žodynai|žodynuose]] parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su [[paukštelis (diakritinis ženklas)|paukšteliais]] (''č, š'' ir ''ž'') laikomos kaip atskiros raidės nuo ''c, s'' ar ''z'' ir yra savarankiškos rikiavime. Raidės su [[nosinė (diakritinis ženklas|nosinėmis]] (''ą, ę, į'' ir ''ų''), [[brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliais]] (''ū'') ir [[taškelis (diakritinis ženklas)|taškeliais]] (''ė'') taip pat yra laikomos savarankiškomis, bet rikiavime neturi savarankiškumo.
Raidės ''Ų ir Ę'' lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios '' ę ir ų''. Tekstuose ''Ų ir Ę'' nenaudojamos, nes nėra tokių žodžių, kurie prasidėtų šiomis raidėmis.
Raidės ''Ų ir Ę'' lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios ''ų ir ę''. Tekstuose ''Ų ir Ę'' nenaudojamos, nes nėra tokių žodžių, kurie prasidėtų šiomis raidėmis.


[[Kategorija:Rašto sistemos]]
[[Kategorija:Rašto sistemos]]

11:02, 2 sausio 2010 versija

Diakritiniai ženklai

á
 
Diakritiniai ženklai

kirčio ženklai

akūtas ( ´ )
dvigubas akūtas ( ˝ )
gravis ( ` )
dvigubas gravis (  ̏ )

įgaubtasis lankelis ( ˘ )
išgaubtasis lankelis ( ̑ )
paukščiukas ( ˇ )
sedilė ( ¸ )
cirkumfleksas ( ˆ )
du taškai ( ¨ )
taškas ( · )
kojelė ( ̡ )
ragelis ( ̛ )
brūkšnys ( ¯ )
nosinė ( ˛ )
žiedas ( ˚ ) ( ˳ )


Ženklai, kartais naudojami
kaip diakritiniai

apostrofas ( )
perbrauka ( ◌̸ )
dvitaškis ( : )
kablelis ( , )
brūkšnys ( ˗ )
tildė ( ~ )
titlas (  ҃ )

Diakritiniai ženklai yra prie raidžių pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš graikiško διακρητικός, kuris reiškia „skiriamasis“.

Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje taškeliai ant i ir j nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, portugalų, ispanų ir katalonų kalbose u ir ü yra kaip paprastos raidės, o estų, vengrų, turkų ir azerių kalbose jos laikomos specifinėmis.

Diakritiniai ženklai

  • ( ˙ ) taškas viršuje
  • ( . ) taškas apačioje

Ženklai, naudojami kaip diakritiniai ir kitoms reikmėms:

Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje naudojami kairinis ir dešininis kirčiai bei tildė, kad žodynuose parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su paukšteliais (č, š ir ž) laikomos kaip atskiros raidės nuo c, s ar z ir yra savarankiškos rikiavime. Raidės su nosinėmis (ą, ę, į ir ų), brūkšneliais (ū) ir taškeliais (ė) taip pat yra laikomos savarankiškomis, bet rikiavime neturi savarankiškumo. Raidės Ų ir Ę lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios ų ir ę. Tekstuose Ų ir Ę nenaudojamos, nes nėra tokių žodžių, kurie prasidėtų šiomis raidėmis.