Dvasinis teismas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Dvasinis teismas''' - yra bažnytinio |
'''Dvasinis teismas''' - yra bažnytinio tribunolo [[bažnytinė jurisdikcija|bažnytinei jurisdikcijai]] priklausančio ginčo nagrinėjimas ir sprendimas. Dvasinis teismas sprendžia bylas, liečiančias [[tikėjimas|tikėjimą]], [[dora|dorą]] ir [[bažnyčia|bažnyčios]] gyvenimo [[drausmė|drausmę]], taip pat [[krikščioniškoji santuoka|krikščioniškosios santuokos]], kuniginių šventimų, vienuolinių [[įžadas|įžadų]] ir beatifikacijos bei [[šventasis|šventųjų]] kanonizacijos bylas. [[Bažnyčia]] teigia turinti paties [[Dievas|Dievo]] jai suteiktą teisę savo srityje leisti [[įstatymas|įstatymus]] bei tvarkyti savo bendruomenę. |
||
==Trys Dvasinio teismo laipsniai== |
==Trys Dvasinio teismo laipsniai== |
||
===Pirmosios instancijos teismai=== |
===Pirmosios instancijos teismai=== |
||
Pirmieji dvasiniai teismai - tai [[vyskupija|vyskupijos]] teismai, veikiantys atskirų diecezijų ribose, arba vienuolijų teismai savo |
Pirmieji dvasiniai teismai - tai [[vyskupija|vyskupijos]] teismai, veikiantys atskirų diecezijų ribose, arba vienuolijų teismai savo nariams, nepriklausantiems tiesioginei vyskupo valdžiai. Be čia paminėtų dviejų, dar yra nemažai kitų pirmosios [[instancija|instancijos]] dvasinių teismų bažnytiniams klausimams spręsti. |
||
===Antrosios instancijos teismai=== |
===Antrosios instancijos teismai=== |
||
[[Byla|Byloms]], iš pradžių nagrinėtoms sufraganinių diecezijų teismuose, antroji instancija yra [[arkivyskupas|arkivyskupo]] teismas, o byloms, nagrinėtoms pirmoje instancijoje, arkivyskupo teisme, apeliacinė instancija yra |
[[Byla|Byloms]], iš pradžių nagrinėtoms sufraganinių diecezijų teismuose, antroji instancija yra [[arkivyskupas|arkivyskupo]] teismas, o byloms, nagrinėtoms pirmoje instancijoje, arkivyskupo teisme, apeliacinė instancija yra bet kurios vyskupijos tribūnolas, paties arkivyskupo pasirinktas ir [[Apaštališkasis Sostas|Apaštališkojo Sosto]] patvirtintas. |
||
[[Vienuolis|Vienuoliams]] pirmoji instancija yra |
[[Vienuolis|Vienuoliams]] pirmoji instancija yra provincijos viršininko teismas, o antroji - generalinio viršininko teismas. |
||
⚫ | Be čia minėtųjų ordinarinių antrosios instancijos teismų, dar minėtini [[Sacra Romana Rota]] teismas ir [[Signatura Apostolica]]. Bendra |
||
⚫ | Be čia minėtųjų ordinarinių antrosios instancijos teismų, dar minėtini [[Sacra Romana Rota]] teismas ir [[Signatura Apostolica]]. Bendra tvarka apeliuojama į betarpiškai aukštesnį tribūnolą, bet tenka pastebėti, kad tai daryti nėra griežta pareiga, ir dėl bet kurio vyskupo bet kurioje instancijoje padaryto sprendimo gali būti [[apeliacija|apeliuojama]] tiesiog į Sacra Romana Rota. |
||
===Šventojo Sosto Tribūnolai=== |
===Šventojo Sosto Tribūnolai=== |
||
Yra du Šventojo Sosto [[ |
Yra du Šventojo Sosto [[Tribunolas|tribunolai]]: |
||
* Sacrata Romana Rata; |
* Sacrata Romana Rata; |
||
* Signatura Apostolica. |
* Signatura Apostolica. |
||
⚫ | Pirmasis sprendžia bylas pirmojoje, antrojoje, taip pat trečiojoje ir net tolimesnėse instancijose, sudarant visą kitą [[teisėjas|teisėjų]] sudėtį. Signatura Apostolica nesprendžia [[eilinė byla|eilinių bylų]]: tik prižiūri teisminių [[institucija|institucijų]] darbą ir perima |
||
⚫ | Pirmasis sprendžia bylas pirmojoje, antrojoje, taip pat trečiojoje ir net tolimesnėse instancijose, sudarant visą kitą [[teisėjas|teisėjų]] sudėtį. Signatura Apostolica nesprendžia [[eilinė byla|eilinių bylų]]: tik prižiūri teisminių [[institucija|institucijų]] darbą ir perima civilines bei kriminalines bylas iš Sacrata Romana Rota, susekus jos teisėją nusikaltus savo pareigų atlikimu. |
||
==Literatūra== |
==Literatūra== |
||
Eilutė 29: | Eilutė 23: | ||
* K. Šaulys, Karališkojo proceso teisė 1927. |
* K. Šaulys, Karališkojo proceso teisė 1927. |
||
* Pr. Skardžius, Kunigas ir dvasininkas (dvasiškis), Aidai Nr. 5, 1953. |
* Pr. Skardžius, Kunigas ir dvasininkas (dvasiškis), Aidai Nr. 5, 1953. |
||
[[Kategorija:Religinė teisė]] |
[[Kategorija:Religinė teisė]] |
20:50, 30 gruodžio 2009 versija
Dvasinis teismas - yra bažnytinio tribunolo bažnytinei jurisdikcijai priklausančio ginčo nagrinėjimas ir sprendimas. Dvasinis teismas sprendžia bylas, liečiančias tikėjimą, dorą ir bažnyčios gyvenimo drausmę, taip pat krikščioniškosios santuokos, kuniginių šventimų, vienuolinių įžadų ir beatifikacijos bei šventųjų kanonizacijos bylas. Bažnyčia teigia turinti paties Dievo jai suteiktą teisę savo srityje leisti įstatymus bei tvarkyti savo bendruomenę.
Trys Dvasinio teismo laipsniai
Pirmosios instancijos teismai
Pirmieji dvasiniai teismai - tai vyskupijos teismai, veikiantys atskirų diecezijų ribose, arba vienuolijų teismai savo nariams, nepriklausantiems tiesioginei vyskupo valdžiai. Be čia paminėtų dviejų, dar yra nemažai kitų pirmosios instancijos dvasinių teismų bažnytiniams klausimams spręsti.
Antrosios instancijos teismai
Byloms, iš pradžių nagrinėtoms sufraganinių diecezijų teismuose, antroji instancija yra arkivyskupo teismas, o byloms, nagrinėtoms pirmoje instancijoje, arkivyskupo teisme, apeliacinė instancija yra bet kurios vyskupijos tribūnolas, paties arkivyskupo pasirinktas ir Apaštališkojo Sosto patvirtintas.
Vienuoliams pirmoji instancija yra provincijos viršininko teismas, o antroji - generalinio viršininko teismas.
Be čia minėtųjų ordinarinių antrosios instancijos teismų, dar minėtini Sacra Romana Rota teismas ir Signatura Apostolica. Bendra tvarka apeliuojama į betarpiškai aukštesnį tribūnolą, bet tenka pastebėti, kad tai daryti nėra griežta pareiga, ir dėl bet kurio vyskupo bet kurioje instancijoje padaryto sprendimo gali būti apeliuojama tiesiog į Sacra Romana Rota.
Šventojo Sosto Tribūnolai
Yra du Šventojo Sosto tribunolai:
- Sacrata Romana Rata;
- Signatura Apostolica.
Pirmasis sprendžia bylas pirmojoje, antrojoje, taip pat trečiojoje ir net tolimesnėse instancijose, sudarant visą kitą teisėjų sudėtį. Signatura Apostolica nesprendžia eilinių bylų: tik prižiūri teisminių institucijų darbą ir perima civilines bei kriminalines bylas iš Sacrata Romana Rota, susekus jos teisėją nusikaltus savo pareigų atlikimu.
Literatūra
- Visuotinė lietuvių enciklopedija 2004.
- K. Šaulys, Karališkojo proceso teisė 1927.
- Pr. Skardžius, Kunigas ir dvasininkas (dvasiškis), Aidai Nr. 5, 1953.