Dobrudža: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Alexbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: id:Dobrogea
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: gl:Dobruia
Eilutė 28: Eilutė 28:
[[fi:Dobrogea]]
[[fi:Dobrogea]]
[[fr:Dobroudja]]
[[fr:Dobroudja]]
[[gl:Dobruxa]]
[[gl:Dobruia]]
[[he:דוברוג'ה]]
[[he:דוברוג'ה]]
[[hr:Dobrudža]]
[[hr:Dobrudža]]

08:04, 28 gruodžio 2009 versija

Dobrudžos istoriniai miestai

Dobrudža (bulg. Добруджа, rumun. Dobrogea, gr. Δοβρουτσά) – istorinė sritis Europos pietryčiuose, tarp Dunojaus žemupio ir Juodosios jūros. Šiaurinė dalis, apie 15 000 km² priklauso Rumunijai, pietinė, apie 4 200 km² - Bulgarijai.

Istorija

Senovėje Dobrudžos teritorijoje gyveno trakai. VII a. - VI a. iki m.e. Juodosios jūros pakrantėje kolonijų įkūrė graikai, V a. atsikėlė skitai. Nuo I a. pr. m. e. iki m.e. vadinamoji Mažoji Skitija priklausė Romos imperijai, įėjo į Mezijos provinciją, nuo IV a.Bizantijai, VII a. - XIV a.Bulgarijai, XI a. - XII a. vėl Bizantijai.

XIV a. čia susikūrė Dobroticos valstybė (iš čia pavadinimas). 1388 m. ją užėmė Valakija, 1419 m. – Turkija. Po 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karo Berlyno kongreso (1878 m.) sprendimu šiaurinė dalis perduota Rumunijai, pietinė dalis-Bulgarijai. Po II Balkanų karo 1913 m. visa Dobrudža atiteko Rumunijai. 1940 m. Bulgarijos ir Rumunijos sutartimi pietinė dalis grąžinta Bulgarijai. Dobrudžos rumunai perkelti į šiaurinę, bulgarai – į pietinę dalį. Nustatytą sieną patvirtino 1947 m. Paryžiaus taika.

Didžiausi miestai: Konstanca (Rumunijoje), Dobričius, Silistra (Bulgarijoje). [1]

Šaltiniai

  1. Dobrudža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, 43 psl.