Šogis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:00, 27 gruodžio 2009 versija

Šogis

Žaidėjai	2
Pasiruošimo laikas	<2 minutės
Žaidimo laikas	1-2 valandos
Atsitiktinimumo tikimybė	Viskas priklauso tik nuo žaidėjo

Šogis (jap. 将棋) arba japoniški šachmatai - stalo žaidimas skirtas 2 žaidėjams, laikomas vienu iš šachmatų variantų. Jis priklauso tai pačiai šeimai kaip ir šachmatai, čaturanga, šatrandžas, kiniškas siangcis ir korėjietiškas džiangis ir yra pats populiariausias iš šeimyninių žaidimų Japonijoje. Senais laikais šogis buvo vadinamas „dramblių šachmatais“.

Šogio pirmtakas čaturanga yra kilusi iš Indijos VI a. pr. m. e. ir paplito nuo Kinijos iki Japonijos kur gimė keletas žaidimo atšakų. Šogis, toks koks dabar, žaidžiamas nuo XVI a.

Istorija

Šis žaidimas atsirado VIII a., tačiau nėra žinoma, kaip šis žaidimas buvo žaidžiamas tada. Yra aišku, kad tuo metu Japonijai iš Kinijos pateko kiniškų šachmatų variantas. Tačiau kartu su šiais šachmatais ten pateko ir kiti šachmatinio tipo žaidimai. Tarp jų buvo ir žaidimas, kuris buvo žaidžiamas su 9x9 stačiakampine lenta, ant kurios yra žaidžiamas dabartinis šogis. Tų laikų aprašymų apie tuos žaidimus nėra rasta, todėl apie tasykles belieka tik spėlioti. Žinomas ir korėjietiškas šachmatų variantas čiangis, kuris pagal kai kuriuos savo parametrus yra tarpe tarp šogio ir kiniško siangcio. Todėl galima manyti, kad šogis transformavosi iš kiniškų šachmatų, kuriems darė įtaką europietiški šachmatai.

Pirmieji archeologiniai šogio radiniai priklauso XI a. Šios figūros turi šiuolaikinį atvaizdį.

Pirmieji išsamūs šogio aprašymai pasirodė Heian laikotarpyje. Tuo metu egzistavo didieji ir mažieji šogiai. Mažasis šogis buvo žaidžiamas 9x9 lentoje, o didysis - 13x13. Figūrų ėjimai buvo tokie patys kaip ir dabar, tačiau nebuvo atgaivinimo taisyklės. XVI a. imperatorius Gonara sukūrė šogį tokį, kuris žaidžiamas dabar. Pagrindui jis paėmė mažąjį šogį, kurie buvo žaidžiami ant lentos 9x9, sumažino figūrų skaičių iki 40 ir įvedė naują atgaivinimo taisyklę. Ši naujovė labai pakeitė žaidimo strategiją ir taktiką.

Žaidimo reikmenys

Du žaidėjai, Sente 先手 (juodieji) ir Gote 後手 (baltieji) žaidžia ant lentos, sudarytos iš stačiakampių langelių. Lenta sudaryta iš 9 stulpelių ir 9 eilių.

Kiekvienas žaidėjas turi šiek tiek skirtingų dydžių pleišto pavidalo figūrų. Išskyrus karalių, visos figūros skiriasi tik orientacija žaidimo lauke. Figūrų dydis priklauso nuo figūrų galingumo žaidime (kuo didesnė, tuo galingesnė):

1 karalius;
1 bokštas;
1 rikis;
2 auksiniai generolai;
2 sidabriniai generolai;
2 žirgai;
2 ietininkai;
9 pėstininkai.

Kai kurie figūrų pavadinimai parinkti taip, kad atitiktų šachmatų figūrų pavadinimus, tačiau jie ne visai atitinka tiesioginį vertimą iš japonų kalbos.

Ant kiekvienos figūros yra japoniškai parašyti jų pavadinimai.

Taisyklės

Figūros

Karalius

Karalius juda tik į gretimus langelius


○	○	○
○	玉	○
○	○	○

Bokštas

Bokštas gali judėti gulsčiai.

		│
		│
─	─	飛	─	─
		│
		│

Rikis

Rikis gali judėti įstrižainėmis.

＼				／
	＼		／
		角
	／		＼
／				＼

Auksinis generolas

Auksinis generolas gali eiti tik į gretimus langelius, išskyrus gale esančius įstrižus langelius.


○	○	○
○	金	○
	○

Sidabrinis generolas

Sidabrinis generolas gali eiti gretimais laukeliais, išskyrus šoninius ir galinį.


○	○	○
	銀
○		○

Žirgas

Žirgas gali šokti du langelius į priekį ir vieną į šoną (kaip L raidė, paversta 90, 180, 270 laipsnių kampu arba nepaversta visai).

☆		☆

	桂

Ietininkas

Ietininkas gali eiti į priekį kiek nori langelių.

		│
		│
		香

Pėstininkas

Pėstininkas gali eiti 1 langelį į priekį.


		○
		歩

Drakonas karalius

Drakonas karalius yra evoliucionavęs bokštas. Jis gali eiti tiesiai, atgal ir į šonus bei į gretimus langelius.

		│
	○	│	○
─	─	龍	─	─
	○	│	○
		│

Drakonas arklys

Drakonas arklys yra evoliucionavęs rikis. Jis gali eiti visomis įstrižainėmis ir į gretimus laukelius.

＼				／
	＼	○	／
	○	馬	○
	／	○	＼
／				＼

Tikslas

Žaidimo tikslas yra paskelbti karaliui matą (t. y. padaryti taip, kad karalius neturėtų niekur eiti). Negalimą ėjimą padaręs žaidėjas iš karto pralaimi.

Atsigaivinimo taisyklė

Žaidėjas turi teisę ėjimo metu vietoje ant lentos esančios figūros pastūmimo atgaivinti figūrą iš nukirstų priešininko figūrų, tačiau yra keli apribojimai:

atgaivinant negalima iš karto kirsti priešininko figūros;
draudžiama atgaivinti pėstininką į žaidimo lentos vietą, kur jis iš karto matuoja priešininko karalių, tačiau kitos figūros gali būti taip atgaivinamos;
atgaivinti figūrą į tą vietą, iš kurios kitą ėjimą neturėtų kur eiti;
atgaivinti pėstininką ir pastatyti į stulpelį, kuriame jau yra to pačio žaidėjo neevoliucionavęs pėstininkas. Dėl to, žaidžiant yra įprasta aukoti pėstininkus, kad būtų vietos jiems atgaivinti;
negalima atgaivinimo metu evoliucionuoti figūros.

Evoliucionavimas

Šogyje figūros evoliucionuoja, kai patenka į evoliucionavimo zoną (t. y. tris paskutiniąsias gulstines, kuriose pradžioje būna išdėstytos priešininko figūros). Rikis pasiverčia drakonu arkliu, bokštas - drakonu karaliumi, o visos kitos figūros pavirsta auksiniu generolu. Karalius ir auksinis generolas evoliucionuotis negali. Jeigu išeinama iš šios zonos, figūra vėl atvirsta. Virsmas nėra atskiras ėjimas, jis vyksta tuo pačiu metu, kai figūra įeina arba išeina iš zonos. Virsmas vyksta, jeigu žaidėjas to nori, tačiau, jeigu įžengus ta figūra negali niekur eiti, tada ji turi pasiversti kita figūra. Figūra gali evoliucionuoti tik vieną kartą.







歩	歩	歩	歩	歩	歩	歩	歩	歩
	角						飛
香	桂	銀	金	玉	金	銀	桂	香

Nuorodos

@@ Eilutė 186: / Eilutė 186: @@
 ====Ietininkas====
-Ietininkas gali eiti 1 arba 2 langelius į priekį.
+Ietininkas gali eiti į priekį kiek nori langelių.
 {|