Émile Zola: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 85.206.16.26 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (3Raminta3 keitimas) |
||
| Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
* „Daktaras Paskalis“ 1998, Mintis |
* „Daktaras Paskalis“ 1998, Mintis |
||
* „Lurdas“ 1999, Mintis |
* „Lurdas“ 1999, Mintis |
||
Keletas Zola minčių, teatro naturalizmo link: |
|||
1. Menas keičiasi kartu su civilizacijomis ir atspindi žmogaus proto raidos fazes. Natūralizmo raidai pradžią davė Romantinė drama. |
|||
2. Norint suprasti natūralizmą reikia grįžti prie praeities tyrinėjimų, reikia iš naujo pažinti žmogaus ir gamtos santykį – konstatuoti tai, kas egzistuoja ir remtis moksliniu požiūriu. |
|||
3. Tik natūralizmas atitinka mūsų socialinį būvį: jo šaknys glūdi laiko dvasioje, jis nurodo vienintelio ir gyvo meno formulę, kuri atspindi šiuolaikinę pasaulėžiūrą. |
|||
4. Natūralizmas keičia blizgučių dramą, pompastišką, skambių žodžių, paradinę ir miniai skirtą pjesę, kuri protingiems žmonėms kelia tik liūdesį. |
|||
5. Yra daug teatrų, bet nėra vieno teatro. |
|||
6. Talentas – šių laikų išradimas. Teatras turi būti atvertas jaunystei ir drąsai – tam, kas talentą galbūt turės tik rytoj, nes jaunas žmogus, nesugadintas teatro šablonų gali duoti mums tiesą ir gyvenimą. |
|||
7. Jaunuolis niekada neužėjęs į žiūrovų salę, visada bus arčiau šedevro nei tas, kurio protas jau užkrėstas šimtais spektaklių. |
|||
8. Mene egzistuoja dvi moralės – du literatūros ir tikrovės pasauliai, kurie nuolat susikerta. |
|||
9. Kritika turi konstatuoti ir kovoti už idėją, o ne būti minios pataikūnu, prisidengiančiu tarpusavio pagarba, kolegų draugiškumu ir abejingumu. |
|||
10. Ne publika turi diegti autoriams savo skonį, o autoriai turi vadovauti publikai. |
|||
11. Teatrą atgaivins ne pinigai, o pačios dramos atgaivinimas, nes trūksta ne pinigų, o pjesių ir aktorių. |
|||
12. Dekoracijos turi tarnauti faktų bei veikėjų analizei, nes XIXa. Literatūrinė koncepcija teigia, kad žmogus yra sukurtas remiantis mokslo dėsniais, vaidinantis apibrėžtą vaidmenį ir yra veikiamas skirtingų aplinkybių. |
|||
13. Kostiumai teatre yra iškraipomi dėl keletos priežasčių: dėl paprastumo baimės, nenoro atsidurti veikėjų padėtyje, dėl per didelės aistros gražiems dalykams. |
|||
14. Aktoriai pjeses ne išgyvena, o jas deklamuoja. Aktorių mokymas konservatorijose yra atsietas nuo gyvenimo ir paverčia aktorius mechaniškomis lėlėmis, vaidinančiomis salei. |
|||
15. Natūralistinio romano bruožai: - tikslus gyvenimo atkūrimas, - veikėjai, neatsiejami nuo realaus gyvenimo, - objektyvus istorijos pasakojimas |
|||
16:12, 22 gruodžio 2009 versija
Emilis Zola (Émile Zola, 1840–1902) – prancūzų rašytojas, natūralizmo atstovas ir teoretikas.
Emilis Zola gimė 1840 m. balandžio 2 d. Paryžiuje (Prancūzija). Kai berniukui suėjo septyneri metai, mirė jo tėvas – Francas Zola – italų kilmės inžinierius. Šeimą išlaikė motina, turėjusi pensioną.
1858 m. Emilis Zola su motina persikėlė į Paryžių, kur jaunuolis susipažino su dailininku Paul Cézanne, dariusiu jam didelę įtaką. Šiame mieste jaunuolis sukūrė pirmuosius savo kūrinius. Nepavykus įstoti į teisę, Emilis Zola, dirbo kelete firmų, o nuo 1862 m. „Hachette“ leidykloje, kur susipažino su žymiais to meto rašytojais. Tuo metu jis parašė keletą novelių ir romanų. 1865 m. Emilis Zola metė darbą ir pasišventė rašymui. Didžiausią dėmesį savo kūriniuose rašytojas skiria veikėjų vaizdavimui. Jo veikėjai – socialinės aplinkos ir kilmės veikiami žmonės, kuriems tenka patiems išsikovoti savo vietą po saule.
1898 m. sausio 13 d. Emilis Zola išspausdino atvirą laišką Prancūzijos prezidentui – „J‘accuse..!“ („Aš kaltinu“), kuriame apkaltina jį Alfredo Dreifuso įkalinimu. Dėl šio pareiškimo rašytojas buvo uždarytas į kalėjimą. Nors jam pavyko pabėgti į Jungtinę Karalystę, netrukus vėl buvo grąžintas į Prancūziją.
Emilis Zola mirė 1902 m. rugsėjo 29 d. Paryžiuje. Jo mirties priežastis – nusinuodijimas anglies monoksido dujomis. Žymiausias rašytojo kūrinys – dvidešimties eksperimentinių romanų ciklas „Rugonai Makarai“ (1871–1893).
Darbai
- „Spąstai“ 1995, Mintis
- „Gyvenimo džiaugsmas“ 1996, Mintis
- „Kūryba“ 1998, Mintis
- „Daktaras Paskalis“ 1998, Mintis
- „Lurdas“ 1999, Mintis
