Anatolijus Liadovas: Skirtumas tarp puslapio versijų
n |
S robotas Pridedama: da, de, en, es, fi, fr, it, ja, nl, pl, sv, zh |
||
| Eilutė 53: | Eilutė 53: | ||
[[Kategorija:Rusijos muzikos pedagogai]] |
[[Kategorija:Rusijos muzikos pedagogai]] |
||
[[da:Anatolij Ljadov]] |
|||
[[de:Anatoli Konstantinowitsch Ljadow]] |
|||
[[en:Anatoly Lyadov]] |
|||
[[es:Anatole Liadow]] |
|||
[[fi:Anatoli Ljadov]] |
|||
[[fr:Anatoli Liadov]] |
|||
[[it:Anatolij Konstantinovič Ljadov]] |
|||
[[ja:アナトーリ・リャードフ]] |
|||
[[nl:Anatoli Ljadov]] |
|||
[[pl:Anatol Ladow]] |
|||
[[ru:Лядов, Анатолий Константинович]] |
[[ru:Лядов, Анатолий Константинович]] |
||
[[sv:Anatolij Ljadov]] |
|||
[[zh:阿纳托利·康斯坦丁诺维奇·里亚多夫]] |
|||
14:29, 12 gruodžio 2009 versija
| Anatolijus Liadovas rus. Анатолий Константинович Лядов | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1855 m. gegužės 4 d. Sankt Peterburgas |
| Mirė | 1914 m. rugpjūčio 28 d. (59 metai) Polynovskoje prie Borovičių |
| Veikla | rusų kompozitorius, dirigentas, pedagogas |
 Vikiteka |
Anatolijus Liadovas |
Anatolijus Liadovas (rus. Анатолий Константинович Лядов, 1855 m. balandžio 29 (gegužės 4) d. Sankt Peterburgas – 1914 m. rugpjūčio 15 (28) d. Polynovskoje prie Borovičių, dab. Naugardo sritis) – rusų kompozitorius, dirigentas, pedagogas.
Biografija
1878 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos N. Rimskio–Korsakovo kompozicijos klasę ir pradėjo joje dėstyti; Nuo 1886 m. profesorius. Nuo 1884 m. dar dėstė Rūmų giedotojų kapeloje. XIX a. aštuntame dešimtmetyje suartėjo su „Galingojo sambūrio“ kompozitoriais, devintame dešimtmetyje buvo Beliajevo būrelio narys. Dirigavo įvairių organizacijų renginiuose, rusų simfoniniuose koncertuose.
Mokiniai: Borisas Asafjevas, Konstantinas Galkauskas, Michailas Gnesinas, Nikolajus Miaskovskis, Sergejus Prokofjevas, Juozas Tallat Kelpša, Mykolas Bukša, Stasys Šimkus.
Kūryba
Iki 1900 m. daugiausia kūrė muziką fortepijonui, vertingiausi kūriniai – miniatiūros. 1904–1914 m. sukūrė ryškiausius simfoninės muzikos kūrinius. Jiems būdinga spalvingumas, mikrotematizmas, kameriškumas, programiškumas, pasakos ir epiniai motyvai, glausta forma. Sukūrė kantatų, pjesių fortepijonui, chorų, romansų, dainų vaikams, daugiau kaip 200 rusų liaudies dainų išdailų. Kūryba grindžiama romantinės ir rusų klasikinės muzikos tradicijomis. [1]
- Žymiausi kūriniai
- Messinos nuotaka kantata, 1878 m., pagal F. Šilerio žodžius.
- Ragana (Baba–jaga) simfoninis paveikslas, 1904 m.
- Užburtas ežeras, simfoninis paveikslas, 1909 m.
- Kikimora, simfoninis paveikslas, 1909 m.
- Aštuonios rusų liaudies dainos, simfoninis ciklas, 1906 m.
- Arabeskos, pjesė, 1878 m.
- Apie senovę, pjesė, 1889 m.
- Muzikinė tabokinė, pjesė, 1893 m.
- Barkarolė, pjesė, 1898 m.
Šaltiniai
- ↑ Vytautė Markeliūnienė'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 65 psl.