Pasninkas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Pasninkas''' – religinio asketizmo forma – tam tikrą laiko tarpą trunkantis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų, pramogų |
'''Pasninkas''' – religinio asketizmo forma – tam tikrą laiko tarpą trunkantis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų, pramogų. |
||
[[Religija|Religijose]] pasninkas reiškia žmogaus norą susitaikyti su Dievu, išvengti artėjančios bausmės arba gailėjimąsi dėl padarytos žalos. [[Judaizmas|Judaizme]] pasninko metu žydai susilaikydavo nuo maisto bei vandens nuo [[saulė]]tekio iki saulėlydžio, taip pat susilaikydavo nuo linksmybių, vengdavo praustis, nenaudodavo kvepalų ir ilgai melsdavosi, laikydamiesi [[skaistumas|skaistumo]]. Krikščionių pasninką [[III a.]] pradėjo reguliuoti Bažnyčia. Būna trumpieji (pvz., penktadieniais) ir ilgieji pasninkai – priešvelykinė [[gavėnia]], prieškalėdinis [[adventas]]. [[Protestantai]], neskaitant [[anglikonai|anglikonų]], privalomo pasninko neturi.<ref>{{LTE|VIII}} 497–498 psl.</ref> |
[[Religija|Religijose]] pasninkas reiškia žmogaus norą susitaikyti su Dievu, išvengti artėjančios bausmės arba gailėjimąsi dėl padarytos žalos. [[Judaizmas|Judaizme]] pasninko metu žydai susilaikydavo nuo maisto bei vandens nuo [[saulė]]tekio iki saulėlydžio, taip pat susilaikydavo nuo linksmybių, vengdavo praustis, nenaudodavo kvepalų ir ilgai melsdavosi, laikydamiesi [[skaistumas|skaistumo]]. Krikščionių pasninką [[III a.]] pradėjo reguliuoti Bažnyčia. Būna trumpieji (pvz., penktadieniais) ir ilgieji pasninkai – priešvelykinė [[gavėnia]], prieškalėdinis [[adventas]]. [[Protestantai]], neskaitant [[anglikonai|anglikonų]], privalomo pasninko neturi.<ref>{{LTE|VIII}} 497–498 psl.</ref> |
||
16:55, 9 gruodžio 2009 versija
Pasninkas – religinio asketizmo forma – tam tikrą laiko tarpą trunkantis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų, pramogų.
Religijose pasninkas reiškia žmogaus norą susitaikyti su Dievu, išvengti artėjančios bausmės arba gailėjimąsi dėl padarytos žalos. Judaizme pasninko metu žydai susilaikydavo nuo maisto bei vandens nuo saulėtekio iki saulėlydžio, taip pat susilaikydavo nuo linksmybių, vengdavo praustis, nenaudodavo kvepalų ir ilgai melsdavosi, laikydamiesi skaistumo. Krikščionių pasninką III a. pradėjo reguliuoti Bažnyčia. Būna trumpieji (pvz., penktadieniais) ir ilgieji pasninkai – priešvelykinė gavėnia, prieškalėdinis adventas. Protestantai, neskaitant anglikonų, privalomo pasninko neturi.[1]
Medicinoje pasninkas naudojamas kaip detoksikacijos priemonė, apvalanti kūną nuo susikaupusių žalingų medžiagų.
Šaltiniai
- ↑ Pasninkas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas 497–498 psl.