Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Panaikinta kategorija "Kalbos formos"; Pridėta kategorija "Humoras" (naudojant HotCat)
S Pridėta kategorija "Retorika" (naudojant HotCat)
Eilutė 53: Eilutė 53:


[[Kategorija:Humoras]]
[[Kategorija:Humoras]]
[[Kategorija:Retorika]]

20:39, 8 gruodžio 2009 versija

Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.

Pavyzdys

O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)

Žmogus – ne mašina gi. PavargstaBalys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „Dievų miškas“). Šablonas:Link FA