Titas Livijus

Titas Livijus, XX a. pradžios piešinys

Titas Livijus (Titus Livius, 59 m. pr. m. e. – 17 m. e. m.) – romėnų istorikas, parašęs žymų veikalą Ab Urbe condita („Nuo miesto įkūrimo“) apie Romos istoriją nuo jos įkūrimo iki savo laikų (Augusto valdymo).

Livijus kilo iš Patavijaus Gallia Cisalpina provincijoje (dab. Paduja). Buvo vedęs ir turėjo bent jau du vaikus. Mirė 16 ar 17 m. e. m., pasak kai kurių šaltinių – 11 m. e. m.

Jo kūrinį sudarė 142 knygos, iš kurių šiuo metu išlikusios tik 35 (1–10 ir 21–45; 40–45 su trūkstamais fragmentais). 1772 m. Vatikano bibliotekoje buvo rastas 91–osios knygos fragmentas iš maždaug tūkstančio žodžių. Nuo 1900 m. Egipte buvo rasti dar keli anksčiau nežinoti fragmentai papirusuose, maždaug po 40 žodžių.

Livijumi rėmėsi daug kitų istorikų ir rašytojų, tarp jų – Sekstas Aurelijus Viktoras, Kasiodoras, Eutropijus, Festas, Floras, Granijus Licianas,Nikolas Makiavelis, Paulius Orosijus ir kiti.

Devintoje knygoje Titas Livijus aprašo savo spekuliatyvius pasvarstymus kas būtų, jei Aleksandras Makedonietis būtų gyvenęs ilgiau ir bandęs pulti Romą. Livijaus nuomone, Aleksandras būtų buvęs sumuštas. Tai yra pirmoji žinoma užrašyta alternatyvioji istorija.