Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!	Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas
Šiuo metu yra 216 276 straipsniai

Apie Vikipediją Šis straipsnis apie . Savaitės straipsnis Dabartinis Cheminės technologijos fakultetas (KTU IV rūmai, A korpusas Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorija – pastatų kompleksas, atspindintis XX a. modernizmo architektūros tendencijas tarpukario Kaune. Tyrimų laboratorija su to meto techniniais įrenginiais ir stilinga architektūra laikyta geriausia ir moderniausia tyrimų laboratorija. Dabar pastatai priklauso Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakultetui. Tyrimų laboratorija yra nacionalinės reikšmės architektūros paminklas, ji nuo 1992 m. įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Priklauso Ginklavimo valdybos Tyrimų laboratorijos pastatų kompleksui (laboratorija, sargo namas, du ūkiniai pastatai). Kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros objektų, 2023 m. kartu su kitais pastatais Tyrimų laboratorija įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, netrukus buvo įkurta karinė įstaiga, skirta ginklavimo planų rengimui, ginkluotės ir amunicijos kariuomenei tiekimui. 1921 m. įstaiga buvo pavadinta Artilerijos tiekimo skyriumi, 1930 m. – Ginklavimo valdyba. 1932 m. Krašto apsaugos ministerija nutarė įsteigti modernią tyrimų laboratoriją. Buvo surengtas projektų konkursas, kurį laimėjo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, vykdęs ir statybos darbų techninę priežiūrą. Tyrimų laboratorijos kompleksą sudarė: laboratorija, raštinė su prižiūrėtojo butu, ūkinis pastatas, dirbtuvė, kurioje buvo apdorojami metalas, mediena, stiklas. Visų pastatų statybos, įrangos montavimas truko 1933–1937 m. Inžinieriai Anatolijus Rozenbliumas ir Viktoras Ražaitis suprojektavo tuomet novatoriškas gelžbetonines pastato karkaso konstrukcijas, tarpaukštines perdangas ir kabamąsias plytų mūro išorines sienas. Prie statybų prisidėjo Ginklavimo valdyboje dirbęs architektas Bronius Elsbergas. Darbus vykdė rangovas Jechielis Kaplanas. Daugiau... Pavyzdiniai straipsniai |Verta paskaityti| Keisti | Rinkti straipsnį balandžio 16 dienos įvykiai Lietuvoje 1794 − Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje prasidėjo 1794 m. sukilimas – Šiauliuose pasirašytas sukilimo aktas, sukilėlių vadu paskirtas Jokūbas Jasinskis. 1883 − gimė Augustinas Voldemaras, tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios vyriausybės vadovas (m. 1942 m.). 1990 − atkurtas Lietuvių kalbos institutas. Pasaulyje 1853 − atidaryta pirmoji keleivinė geležinkelio linija Indijoje. 1917 − Po Vasario revoliucijos į Petrogradą (dabartinis Sankt Peterburgas) iš tremties grįžo Leninas, kitą dieną paskelbęs balandžio tezes. 1947 − finansininkas Bernard Baruch savo kalboje pirmąkart paminėjo terminą „šaltasis karas“. 1964 − britų rokenrolo grupė The Rolling Stones išleido debiutinį albumą. 1972 − Apollo 16 startavo iš Floridos. Keisti Mėnesio šalys Vilniaus senamiestis Šiuo metu projektas skirtas UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui užpildyti. Daugiau apie projektą informacijos rasite čia. Pabaltijyje į sąrašą įeina Vilniaus, Rygos, Talino senamiesčiai, Kuršių nerijos nacionaliniai parkas Lietuvos dalyje ir Kaliningrado srityje, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas bei Struvės geodezinis lankas. Keisti

Rinktinė iliustracija Keip Mėjaus švyturys,  Naujasis Džersis,  JAV Keisti Savaitės iniciatyva Šablonas:Pradžia-Rinktinis Olga Dubeneckienė-Kalpokienė Olga Dubeneckienė-Kalpokienė (mergautinė pavardė Švedė, 1891 m. gegužės 30 d. Sankt Peterburgas – 1967 m. rugsėjo 8 d. Kaunas) – Lietuvos baleto artistė, baletmeisterė, dailininkė, tapytoja, pedagogė. Vyrai Vladimiras Dubeneckis, vėliau Petras Kalpokas. Nuo 1906 m. mokėsi privačiose L. Dmitrijevo-Kavkazkio ir B. Anisfeldo dailės studijose, lankė F. Rubo batalinės tapybos studiją Peterburgo dailės akademijoje. Kartu studijavo choreografiją pas baletmeisterius A. ir I. Čekriginus ir O. Preobraženskają, šoko N. Jevreinovo ir V. Mejerholdo teatruose, vaidino Peterburgo intermedijos namuose, pradėjo reikštis tapyboje ir scenografijoje. 1919 m. su vyru architektu ir dailininku V. Dubeneckiu atvyko į Lietuvą, gyveno Kaune. 1919 m. viena iš Vilkolakio teatro iniciatorių. Dainininkų, rašytojų, aktorių vakaruose šoko savo kūrybos solo šokius. 1919 m. su A. Galauniene surengė šokio plastikos ir estetikos kursus. 1920 m. tobulinosi baleto studijose Berlyne. 1921 m. įsteigė pirmąją lietuvių baleto studiją ir 5 m. jai vadovavo. 1922 m. surengė pirmąjį savo mokinių koncertą. 1921–1925 m. Valstybės teatro baletmeisterė. 1930–1932 m. Vaikų teatro draugijos baletmeisterė. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra šokėjai. Projekto puslapis | Keisti Vikisritys Vikiportalai Vikiprojektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga