Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.62.163.168 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Homo keitimas)
Eilutė 30: Eilutė 30:
== Mokiniai ==
== Mokiniai ==


1920-[[1937]] m. Kauno 2-ąją progimnaziją baigė 273 mokiniai: poetai [[Eduardas Mieželaitis]], [[Julija Čaplikaitė]] ir [[Leonas Vainikonis]], aktorė [[Monika Mironaitė]], profesorius [[Stasys Beniušis]], dainininkas Merūnas Vitulskis ir kt.
1920-[[1937]] m. Kauno 2-ąją progimnaziją baigė 273 mokiniai: poetai [[Eduardas Mieželaitis]], [[Julija Čaplikaitė]] ir [[Leonas Vainikonis]], aktorė [[Monika Mironaitė]], profesorius [[Stasys Beniušis]] ir kt.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

22:07, 1 gruodžio 2009 versija

Kauno Vaižganto vidurinė mokykla
[[Vaizdas:|Kauno Vaižganto vidurinė mokykla herbas|center|100px]]
[[Vaizdas:|Kauno Vaižganto vidurinė mokykla|250px]]
Adresas Kaunas
Direktorius(-ė) Valerija Gudonytė
Mokinių skaičius 703
Įkūrimo data 1920
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 58

Kauno Vaižganto vidurinė mokykla – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Kaune, Šančiuose, Skuodo g. 27, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190134498.

Istorija

XIX a. pabaigoje atidaryta pirmoji mokykla Šančiuose. Tai buvo rusiška parapijinė mokykla prie cerkvės - „prichodnaja škola“. 1908 m. pradėjo veikti pirmoji lietuviška mokykla. 1920 m. rugsėjo 20 d. atidaryta Kauno 2-oji dviklasė vidurinė mokykla, 1938 m. tapusi Kauno 6-ąja gimnazija. Mokykla įsikūrė kareivinių rajone Staklių gatvėje mediniame pastate, statytame dar caro laikais. Pirmuosius mokslo metus pradėjo dvi klasės su 49 mokiniais. Pradžia sunki – klasės nebaigtos įrengti, mokymo priemonių nėra ir lėšos minimalios. Direktorius Jonas Eidukas ir darbštūs mokytojai sugebėjo įveikti sunkumus. 1923 m. vidurinė mokykla peraugo į keturmetę progimnaziją. Mokyklos įvaizdis gerėjo, daugėjo mokinių. Kauno 2-oji progimnazija pagarsėjo kaip ieškanti mokykla – ji pasirinko komercinį tipą su sąskaitybos ir raštvedybos mokymu. Mokyklos patirtimi dalijosi ir kitos mokyklos. Švietimo ministerija siuntė net užsienio delegacijas susipažinti su mokyklos darbu. Kai 1925 m. buvo pradėta skirstyti dvarininko Fanstelio žemė, direktorius išrūpino sklypą naujos mokyklos statybai. 1938 m. atvėrė duris nauja ir erdvi Kauno 6-oji gimnazija, jos statyba ir įrengimas kainavo 1 milijoną litų. Mokėsi 611 gimnazistų, buvo 16 klasių, dirbo 30 mokytojų,iš jų 23 buvo baigę aukštąjį mokslą.

1945 m. gimnazija perorganizuojama į Kauno 6-tąją berniukų ir Kauno 7-tąją mergaičių gimnazijas. Abi gimnazijos dirbo tose pačiose patalpose. Mergaitės mokėsi pirmoje, berniukai antroje pamainoje. Vyko bendri renginiai, mokė tie patys mokytojai. 1950 m. prie gimnazijos prijungtos pradinės klasės, teko dirbti dviem pamainomis. Nuo 1951 m. mokykla garsėjo sportiniais laimėjimais, įvairiais meno saviveiklos kolektyvais bei būrelių veikla.

1966-1981 m. pereita prie kabinetinės sistemos, atidaryta viena pirmųjų Kaune eksperimentinė „nulinukų“ klasė, įrengtas techninių priemonių kabinetas. 1970 m. už techninių priemonių naudojimą pamokose Kauno 6-osios vidurinės mokyklos kolektyvas ir direktorius Pranas Munius gavo Visasąjunginės parodos Maskvoje apdovanojimus. Nuo 1968 m. mokykloje vyresniųjų klasių mokiniai mokomi vairuoti automobilį. 1974 m. mokyklai suteiktas Tarybų Sąjungos didvyrio Alfonso Čeponio vardas, kuris iki žūties gyveno Šančiuose. Mokyklos bendruomenė, įvertinusi A. Čeponio veiklą, 1989 m. atsisakė šio vardo. 1992 m. pastatomas priestatas su puikia sporto sale, valgykla ir erdviais kabinetais.

Direktoriai

Mokytojai

Mokiniai

1920-1937 m. Kauno 2-ąją progimnaziją baigė 273 mokiniai: poetai Eduardas Mieželaitis, Julija Čaplikaitė ir Leonas Vainikonis, aktorė Monika Mironaitė, profesorius Stasys Beniušis ir kt.

Nuorodos