Poliarinė lapė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: mn:Цагаан үнэг |
S robotas Pridedama: ga:Sionnach Artach; smulkūs taisymai |
||
Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą [[kailis]] baltas, slepiantis sniego ir ledo fone ('''baltoji lapė''') ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis ('''žydroji lapė'''). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi [[tundra|tundroje]], o antroji – pajūrio ir krūmingose [[buveinė]]se. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla. |
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą [[kailis]] baltas, slepiantis sniego ir ledo fone ('''baltoji lapė''') ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis ('''žydroji lapė'''). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi [[tundra|tundroje]], o antroji – pajūrio ir krūmingose [[buveinė]]se. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla. |
||
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač [[lemingai|lemingų]]. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 |
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač [[lemingai|lemingų]]. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 °C temperatūroje. Lapės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege. |
||
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia [[graužikai]]s, [[paukščiai]]s, jų [[kiaušinis|kiaušiniais]], išmestais į krantą [[Ruoniniai|ruonių]] lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir [[vaisius|vaisiais]], [[sėkla|sėklomis]], [[vabzdžiai]]s, [[žuvys|žuvimis]], visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir [[žvėrininkystė]]s fermose. |
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia [[graužikai]]s, [[paukščiai]]s, jų [[kiaušinis|kiaušiniais]], išmestais į krantą [[Ruoniniai|ruonių]] lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir [[vaisius|vaisiais]], [[sėkla|sėklomis]], [[vabzdžiai]]s, [[žuvys|žuvimis]], visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir [[žvėrininkystė]]s fermose. |
||
Eilutė 46: | Eilutė 46: | ||
[[fi:Naali]] |
[[fi:Naali]] |
||
[[fr:Renard polaire]] |
[[fr:Renard polaire]] |
||
[[ga:Sionnach Artach]] |
|||
[[he:שועל שלג]] |
[[he:שועל שלג]] |
||
[[hr:Arktička lisica]] |
[[hr:Arktička lisica]] |
06:02, 1 gruodžio 2009 versija
Alopex lagopus | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Poliarinė lapė (Alopex lagopus) | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Binomas | ||||||||||||||||
Alopex lagopus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||
Paplitimas |
Poliarinė lapė (lot. Alopex lagopus, angl. Arctic fox, vok. Polarfuchs) – šuninių (Canidae) šeimos vertingas kailinis žinduolis.
Kūno ilgis, įskaitant apie 35 cm uodegą, yra 65-90 cm. Svoris apie 5 kg.
Būdingos dvi spalvinės atmainos: žiemą kailis baltas, slepiantis sniego ir ledo fone (baltoji lapė) ir šviesiai rudas, melsvo atspalvio kailis (žydroji lapė). Pirmoji atmaina daugiau paplitusi tundroje, o antroji – pajūrio ir krūmingose buveinėse. Pirmoji visą laiką būna palša, o antroji žiemą pabąla.
Gyvena poromis, priklausant nuo to, kiek yra maisto, ypač lemingų. Dėka savo storo kailio ir plaukuotų letenų poliarinė lapė gali išgyventi iki –50 °C temperatūroje. Lapės guolius daro tundroje. Pustant išsikasa urvą sniege.
Nėštumas 50-56 dienos. Atveda 7-10 jauniklių balandžio mėnesį. Minta daugiausia graužikais, paukščiais, jų kiaušiniais, išmestais į krantą ruonių lavonais, lemingais, tačiau gaudo ir paukščius, o bado prispirtos maitinasi ir vaisiais, sėklomis, vabzdžiais, žuvimis, visokiomis atliekomis. Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau yra mažesnės, ir, užuot vijusios grobį, dažnai jį puola kaip katės. Didžiausias poliarinių lapių priešas – žmogus, medžiojantis jas dėl gražaus kailio. Kailinis gyvūlėlis auginamas ir žvėrininkystės fermose.