Meteorologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jouli (aptarimas | indėlis)
{{Atmosf-stub}}
Samogitia (aptarimas | indėlis)
S iw Meteuoruoluogėjė
Eilutė 141: Eilutė 141:
[[wa:Meteyorolodjeye]]
[[wa:Meteyorolodjeye]]
[[yi:מעטעאראלאגיע]]
[[yi:מעטעאראלאגיע]]
[[bat-smg:Meteuoruoluogėjė]]
[[zh:气象学]]
[[zh:气象学]]

13:55, 30 lapkričio 2009 versija

Debesų danga

Meteorologija vienas iš mokslų, tiriančių Žemės atmosferą ir joje vykstančius procesus. Daugiausia dėmesio meteorologija skiria žemutinių atmosferos sluoksnių dinamikai bei su tuo susijusiai orų kaitai. Meteorologijos tyrimų objektu taip pat yra klimatas tam tikroje ribotoje erdvėje, pvz., miesto klimatas, nežemiškosios atmosferos, taip pat praeities atmosfera (paleoklimatologija). Daug dėmesio skiriama tiksliems duomenims iš atmosferos stebėjimų surinkti, kad remiantis šiais duomenimis būtų galima pagerinti meteorologinių procesų supratimą.

Viena iš pagrindinių meteorologijos mokslo žinių taikymo sričių yra orų prognozė.

Vieta mokslų sistemoje

Meteorologija yra palyginti jaunas mokslas. Tai tarpdisciplinis mokslas, apjungiantis daugybę įvairių mokslų. Paprastai laikoma fizikos mokslo šaka, kartais taip pat priskiriama mokslams apie Žemę ("geomokslai"). Mokslai, kurių metodai ir duomenimis naudojasi meteorologija:

Meteorologija glaudžiai siejasi su okeanologija ir sausumos hidrologija; šie trys mokslai nagrinėja šilumos ir drėgmės apykaitą Žemės geografinėje sferoje. Atmosferos evoliucijos ir klimato kitimo geologinėje praeityje tyrimai ją sieja su geologija ir geochemija.

Pagrindinės meteorologijos disciplinos:

Taikomoji meteorologija:

Duomenų šaltiniai ir kokybė

Svarbiausia meteorologijos kaip empirinio mokslo užduotis ir pagrindinė problema yra duomenų rinkimas, apdorojimas ir ypatingai vertinimas bei lyginimas. Skirtingai nuo nuo kitų gamtos mokslų meteorologijoje kontroliuojamomis laboratorinėmis sąlygomis galima sukurti tik nedidelę dalį tiriamų situacijų. Dėl to meteorologinių duomenų rinkimas sąlygojamas gamtinių sąlygų, o dėl to matavimų rezultatus sunku atkartoti.

Pagrindiniai matuojami kintamieji yra:

Istorija

Mokslinį pagrindą atmosferos stebėjimai įgavo XVII a., kai buvo išrasti barometras, termometras.

1648 m. B.Paskalis (Prancūzija) pastebėjo, kad kuo aukščiau, tuo mažesnis oro slėgis.

1686 m. E.Halis (Anglija) sukūrė pasatų ir musonų teoriją.

1729 m. Saulės radiacijos susilpnėjimo atmosferoje dėsnį atrado ir paskelbė P. Bugeras (Prancūzija).

1721 m. D.Britanijoje pradėti sistemingi meteorologiniai stebėjimai.

1753 m. M.Lomonosovas (Rusija) sukūrė atmosferos elektros reiškinių teoriją, suformulavo meteorologijos uždavinius ir tyrimo metodus.

1873 m. įsteigta Tarptautinė meteorologijos organizacija.

Lietuvoje reguliariai stebėti oro temperatūrą pradėta 1770 m. Vilniaus universitete. 1924 m. Kaune įsteigta Centrinė meteorologijos stotis, 1925 m. − Centrinis meteorologijos biuras. 1938 m. įsteigtas Klimatologijos institutas.

Nuorodos