Karlas Gocis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S robotas Pridedama: bg, ca, de, en, es, et, fr, ja, ka, la, pl, pt, ro, ru, sv, uk, zh |
||
| Eilutė 57: | Eilutė 57: | ||
[[Kategorija:Italijos dramaturgai]] |
[[Kategorija:Italijos dramaturgai]] |
||
[[bg:Карло Гоци]] |
|||
[[ca:Carlo Gozzi]] |
|||
[[de:Carlo Gozzi]] |
|||
[[en:Carlo Gozzi]] |
|||
[[es:Carlo Gozzi]] |
|||
[[et:Carlo Gozzi]] |
|||
[[fr:Carlo Gozzi]] |
|||
[[it:Carlo Gozzi]] |
[[it:Carlo Gozzi]] |
||
[[ja:カルロ・ゴッツィ]] |
|||
[[ka:კარლო გოცი]] |
|||
[[la:Carolus Gozzi]] |
|||
[[pl:Carlo Gozzi]] |
|||
[[pt:Carlo Gozzi]] |
|||
[[ro:Carlo Gozzi]] |
|||
[[ru:Гоцци, Карло]] |
|||
[[sv:Carlo Gozzi]] |
|||
[[uk:Карло Гоцці]] |
|||
[[zh:卡洛·戈齊]] |
|||
19:31, 29 lapkričio 2009 versija
| Karlas Gocis it. Carlo Gozzi | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1720 m. gruodžio 13 d. Venecija |
| Mirė | 1806 m. balandžio 4 d. (85 metai) Venecija |
| Veikla | italų rašytojas, dramaturgas |
Karlas Gocis (it. Carlo Gozzi, 1720 m. gruodžio 13 d. Venecija – 1806 m. balandžio 4 d. Venecija) – italų rašytojas, dramaturgas.
Biografija
Brolis Gasparas Gocis. Gimęs kilmingo, bet neturtingo dvarininko šeimoje 16 m. įstojo į kariuomenę, kovojusią Dalmatijoje, po trijų metų grįžo ir išgarsėjo parašęs pirmuosius satyrinius pamfletus. Laikėsi konservatyvių pažiūrų ir priešinosi šviečiamosioms idėjoms. Gindamas tradiciją ir puoselėdamas literatūrinę italų kalbą su kitais 1747 m. įkūrė Graneleskio akademiją. Polemizavo su K. Goldoniu, atmetė jo pjesėse atspindėtas buržua vertybes, kasdienybę, kaltino jį tarmybėmis užteršus literatūrinę italų kalbą. Remdamasis commedia dell'arte ir siekdamas įrodyti, kad publiką domina ne vien tikroviškumas, parašė dramų pasakų (fjabų). Joms būdinga fantastika, poetiškumas, parodijos ir satyr, elementai. Jo dramos turėjo įtakos vokiečių romantikams, jų motyvais sukurta operų. Parašė pjesių, kuriose ryški ispanų teatro įtaka, atsiminimų „Nenaudingi memuarai“ (Memorie inutili della vita die Carlo Gozzi, scritte da lui medesimo, e da lui publicate per umilita 1797 m.), kuriuose aprašoma XVIII a. Venecija. [1]
Kūriniai
- Meilė trims apelsinams (L'amore delle tre melarance), 1761 m.
- Varnas (Il corvo), 1761 m., lietuvių past. 2003 m.
- Karalius Elnias (Re Cervo) 1762 m., lietuvių past. 1965 m., 1983 m., 2000 m. rež. Aidas Giniotis
- Turandot (1762 m., lietuvių past. 1927 m., 1931 m.
- Moteris gyvatė (La donna serpente) 1762 m.
- Zobeida (Zobeide) 1763 m.
- Mėlyna pabaisa (Il mostro turchino) 1764 m.
- Žaliasis paukščiukas (L'augellin belverde) 1765 m.
- Įnoringoji Marfiza (La Marfisa bizzarra) riterinė poema satyra 1772 m.
- Operos pagal K. Gocio dramas
- Sergejus Prokofjevas. Meilė trims apelsinams 1919 m.
- F. B. Busonis. Turandot 1917 m.
- Džakomas Pučinis. Turandot 1926 m.
- Kino filmai
- Karalius elnias, Gorkio kino studija, 1969 m., rež. Pavelas Arsenovas
- Meilė trims apelsinams, Mosfilm, 1970 m., rež. Viktoras Titovas
- Turandot, Gruzija-film, 1990 m., rež. Otaras Šamatava
Šaltiniai
- ↑ Dainius Būrė.'. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 34 psl.