Biaroza: Skirtumas tarp puslapio versijų
šaltinis |
S Histogramos įtraukimas using AWB |
||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
}} |
}} |
||
[[Vaizdas:BiarozaKlastarBrama.JPG|thumb|left|230px|Kartūzų vienuolyno griuvėsiai]] |
[[Vaizdas:BiarozaKlastarBrama.JPG|thumb|left|230px|Kartūzų vienuolyno griuvėsiai]] |
||
'''Biaroza''' (iki [[1940]] m. ''Biaroza-Kartuzskaja, Kartuz-Biaroza'', {{be|Бяроза}}, {{ru|Берёза}}) – [[miestas]] [[Jaselda|Jaseldos]] upės dešiniajame krante, 100 |
'''Biaroza''' (iki [[1940]] m. ''Biaroza-Kartuzskaja, Kartuz-Biaroza'', {{be|Бяроза}}, {{ru|Берёза}}) – [[miestas]] [[Jaselda|Jaseldos]] upės dešiniajame krante, 100 km į šiaurės rytus nuo Bresto, [[Bresto sritis]], [[Baltarusija]], [[Biarozos rajonas|Biarozos rajono]] centras. Per miestą eina [[Minskas|Minsko]]-[[Brestas (Baltarusija)|Bresto]] kelias ir [[geležinkelis]]. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Biarozos kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1477]] m. Nuo [[XVI a.]] pabaigoje priklausė [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Nuo [[1629]] m. minimas Biarozos miestelis. [[1648]]–[[1689]] m. pastatyta bažnyčia ir [[kartūzai|kartūzų]] vienuolynas – iš čia ir senasis Kartuz-Biarozos pavadinimas. [[1706]] m. Biarozoje susitiko Rusijos caras [[Petras I]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Augustas II]]. Per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] miestą sugriovė [[Švedijos kariuomenė]]. Iki [[1795]] m. Kartuz-Biaroza priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]], [[1795]] m. ją okupavo [[Rusijos imperija]]. [[XIX a.]] pirmoje pusėje Biarozoje vyko 8 metiniai turgūs, veikė odininkų ir audėjų manufaktūros, 36 krautuvės. [[1833]] m. Biarozoje buvo 200 medinių namų. [[XIX a.]] pastatyta cerkvė. [[1871]] m. per Kartuz-Biarozą nutiestas geležinkelis [[Maskva]] – [[Brestas]]. [[1921]]–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija]]i. [[1934]]–[[1939]] m. buvusiose [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s Biarozos kareivinėse veikė [[koncentracijos stovykla]] Lenkijos politiniams kaliniams, joje [[1939]] m. kalėjo apie 10 000 žmonių, tarp jų buvo ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] lietuvių. [[1939]] m. Biaroza atiteko [[Baltarusijos TSR]]. [[1940]] m. gavo miesto teises, tapo rajono centru. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Biarozoje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje nužudyta apie 7000 žmonių. |
Biarozos kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1477]] m. Nuo [[XVI a.]] pabaigoje priklausė [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Nuo [[1629]] m. minimas Biarozos miestelis. [[1648]]–[[1689]] m. pastatyta bažnyčia ir [[kartūzai|kartūzų]] vienuolynas – iš čia ir senasis Kartuz-Biarozos pavadinimas. [[1706]] m. Biarozoje susitiko Rusijos caras [[Petras I]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Augustas II]]. Per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] miestą sugriovė [[Švedijos kariuomenė]]. Iki [[1795]] m. Kartuz-Biaroza priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]], [[1795]] m. ją okupavo [[Rusijos imperija]]. [[XIX a.]] pirmoje pusėje Biarozoje vyko 8 metiniai turgūs, veikė odininkų ir audėjų manufaktūros, 36 krautuvės. [[1833]] m. Biarozoje buvo 200 medinių namų. [[XIX a.]] pastatyta cerkvė. [[1871]] m. per Kartuz-Biarozą nutiestas geležinkelis [[Maskva]] – [[Brestas]]. [[1921]]–[[1939]] m. priklausė [[Lenkija]]i. [[1934]]–[[1939]] m. buvusiose [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s Biarozos kareivinėse veikė [[koncentracijos stovykla]] Lenkijos politiniams kaliniams, joje [[1939]] m. kalėjo apie 10 000 žmonių, tarp jų buvo ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] lietuvių. [[1939]] m. Biaroza atiteko [[Baltarusijos TSR]]. [[1940]] m. gavo miesto teises, tapo rajono centru. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Biarozoje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje nužudyta apie 7000 žmonių.<ref> {{VLE|III}} 143 psl.</ref> |
||
Miesto įžymybė – [[1648]] m. Sapiegų įkurto vienuolyno griuvėsiai. |
Miesto įžymybė – [[1648]] m. Sapiegų įkurto vienuolyno griuvėsiai. |
||
== Gyventojai == |
== Gyventojai == |
||
{{dem|kolon=8 |
{{dem|kolon=8|till=40000|inc=10000|incmin=2000|valst=by |
||
|1833|1200 |
|1833|1200 |
||
|1897|6226 |
|1897|6226 |
||
Eilutė 35: | Eilutė 35: | ||
|1959|5600 |
|1959|5600 |
||
|1970|7500 |
|1970|7500 |
||
|1989| |
|1989|26000 |
||
|2001| |
|2001|31100 |
||
|2007| |
|2007|29400}} |
||
== Ekonomika == |
== Ekonomika == |
14:50, 26 lapkričio 2009 versija
Biaroza blrs. Бяроза, rus. Берёза | |
---|---|
Miesto rotušė | |
Laiko juosta: (UTC+3) | |
Valstybė | Baltarusija |
Sritis | Bresto sritis |
Rajonas | Biarozos rajonas |
Gyventojų | 29 700 |
Vikiteka | Biaroza |
Biaroza (iki 1940 m. Biaroza-Kartuzskaja, Kartuz-Biaroza, blrs. Бяроза, rus. Берёза) – miestas Jaseldos upės dešiniajame krante, 100 km į šiaurės rytus nuo Bresto, Bresto sritis, Baltarusija, Biarozos rajono centras. Per miestą eina Minsko-Bresto kelias ir geležinkelis.
Istorija
Biarozos kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1477 m. Nuo XVI a. pabaigoje priklausė Sapiegoms. Nuo 1629 m. minimas Biarozos miestelis. 1648–1689 m. pastatyta bažnyčia ir kartūzų vienuolynas – iš čia ir senasis Kartuz-Biarozos pavadinimas. 1706 m. Biarozoje susitiko Rusijos caras Petras I ir Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II. Per Šiaurės karą miestą sugriovė Švedijos kariuomenė. Iki 1795 m. Kartuz-Biaroza priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, 1795 m. ją okupavo Rusijos imperija. XIX a. pirmoje pusėje Biarozoje vyko 8 metiniai turgūs, veikė odininkų ir audėjų manufaktūros, 36 krautuvės. 1833 m. Biarozoje buvo 200 medinių namų. XIX a. pastatyta cerkvė. 1871 m. per Kartuz-Biarozą nutiestas geležinkelis Maskva – Brestas. 1921–1939 m. priklausė Lenkijai. 1934–1939 m. buvusiose Rusijos imperijos kariuomenės Biarozos kareivinėse veikė koncentracijos stovykla Lenkijos politiniams kaliniams, joje 1939 m. kalėjo apie 10 000 žmonių, tarp jų buvo ir Vilniaus krašto lietuvių. 1939 m. Biaroza atiteko Baltarusijos TSR. 1940 m. gavo miesto teises, tapo rajono centru. Per Antrąjį pasaulinį karą Biarozoje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje nužudyta apie 7000 žmonių.[1]
Miesto įžymybė – 1648 m. Sapiegų įkurto vienuolyno griuvėsiai.
Gyventojai
Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2007 m. | |||||||||
1833 m. | 1897 m.sur. | 1939 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m. | 2007 m. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
1 200 | 6 226 | 5 000 | 5 600 | 7 500 | 26 000 | 31 100 | 29 400 | ||
|
Ekonomika
Išplėtota maisto, statybinių medžiagų, keramikos, metalo apdirbimo pramonė. Yra šiluminė elektrinė.
Šaltiniai
- ↑ Biaroza. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003 143 psl.