Iltiniai dantys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
RibotBOT (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ru:Клыки
Alexbot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: hu:Szemfog
Eilutė 18: Eilutė 18:
[[fi:Kulmahammas]]
[[fi:Kulmahammas]]
[[fr:Canine]]
[[fr:Canine]]
[[hu:Szemfog]]
[[is:Augntönn]]
[[is:Augntönn]]
[[it:Canino (anatomia)]]
[[it:Canino (anatomia)]]

14:07, 22 lapkričio 2009 versija

Iltiniai dantys (lot. dentes canini) – dantys, esantys tarp kandžių ir kaplių. Iltinių dantų kūnas yra beveik kūgio formos. Liežuviniame paviršiuje yra gumburėlis panašus į kandžių gumburėlį. Viršutinės iltys didesnės nei apatinės, ir dažniausiai turi po vieną šaknį, nors apatinės gali turėti ir dvi. Žmogaus ilčių vainikų aukštis beveik nesiskiria nuo kitų dantų. Žmogus turi 4 iltis.